Zarasų rajono savivaldybės administracijos Turmanto seniūnija – viena ryčiausių Lietuvos vietovių, įsikūrusi šalia valstybės sienų su Latvija ir Baltarusija. Seniūnijos centras – Turmanto miestelis – įsikūręs tarp gamtos turtų: ežerų, miškų ir kalvų, o pagrindinis išskirtinumas – didžiausias Lietuvos ežeras Drūkšiai, kurio vaizdingomis pakrantėmis seniūnija didžiuojasi.
Miestelis tarp gamtos ir istorijos
Kaip teigia seniūnas Stanislovas Stankevičius, šiame poste dirbantis jau devynioliktus metus, seniūnija užima daugiau nei 200 kvadratinių kilometrų, o joje gyvena apie 1150 žmonių. „Gyventojų skaičius nuolat kinta – vieni išvyksta, kiti sugrįžta, kai kurie čia tik laikinai įsikuria“, – pastebėjo seniūnas.
Be Turmanto miestelio, seniūnijai priklauso ir tokios gyvenvietės kaip Bogdoniškė bei Bartkiškė – jų riba su miesteliu beveik nejuntama, todėl jas galima laikyti Turmanto priemiesčiais. Ši teritorija tampa vis patrauklesnė tiek vietiniams, tiek svečiams – čia kuriasi poilsiautojai iš Vilniaus, Panevėžio, kitų Lietuvos miestų.
Seniūnijos mobilumui ir patrauklumui didelę reikšmę turi geležinkelis – Turmantą su sostine jungia tiesioginis traukinys. Juo naudojasi studentai, dirbantieji, o vasaromis – ir poilsiautojai. Kai kurie nuotoliniu būdu dirbantys žmonės netgi įsikuria Turmante ar jo apylinkėse ilgesniam laikui.
Bendruomenės iniciatyvos keičia veidą
Seniūnijos pokyčius stipriai veikia gyventojų aktyvumas. Vienas ryškiausių pavyzdžių – projektas, kurio dėka prie Smalvykščio ežero buvo įrengta patogi poilsiavietė su persirengimo kabinomis, lieptu, smėlio dėže, tualetu ir staliuku su suolais. „Bendruomenė surinko daugiausia balsų, laimėjo projektą, o tada patys ėmėsi darbo – iškirto krūmus, sutvarkė teritoriją, viską įrengė“, – pridūrė seniūnas.
Tokių iniciatyvų pasitaiko kasmet – bendruomenės pačios rašo projektus, ieško finansavimo ir įgyvendina savo vizijas.
Smalvos – augantis traukos centras
Smalvos – gyvybingas ir augantis Turmanto seniūnijos kampelis, kuriame gyventojų skaičius kol kas nemažėja. „Čia dar lieka jaunos šeimos, yra gyvybės, todėl Smalvos – gyvas kampelis“, – tvirtino S. Stankevičius.
Ši vietovė, pašnekovo nuomone, turi potencialą tapti aktyvaus kaimo turizmo centru. Kadangi Smalvos nepatenka į saugomų teritorijų ribas, čia paprasčiau kurti sodybas ar poilsio vietas. „Žmonės tai mato – pokyčiai jau vyksta“, – sakė jis.
Sutvarkyta poilsiavietė prie Smalvykščio ežero – dabar viena labiausiai lankomų vietų. Vasarą čia buriuojasi poilsiautojai, žvejai, šeimos su vaikais. „Būna dienų, kai iki 20 automobilių susirenka“, – teigė seniūnas. Be to, spalio pradžioje Smalvose vyksta tradicinė kraštiečių šventė, į kurią suvažiuoja ne tik vietiniai, bet ir išvykę smalviečiai.
Kasdieniai seniūnijos darbai
Nors seniūnijos darbuotojų skaičius labai mažas – seniūnas, raštvedė, vienas darbininkas, pusės etato valytoja ir keli sezoniniai darbuotojai – darbų čia nestinga. Seniūnas juokauja, kad dažnai jaučiasi kaip ūkvedys, nes tenka rūpintis kasdieniais ir labai žemiškais dalykais.
Tiesioginės seniūnijos funkcijos apima visų metų darbus seniūnijoje: vasarą šienaujama žolė šalikelėse, kapinėse, viešose erdvėse; rudenį grėbiami ir išvežami lapai, ruošiama technika žiemai; žiemą valomi keliai ir takai, barstomi slidūs ruožai; pavasarį pradedami kelkraščių tvarkymo, profiliavimo darbai. Visus metus prižiūrima apie 151,5 km vietinės reikšmės kelių, iš jų didžioji dalis – žvyrkeliai. Nuolat šienaujamos ir 14 veikiančių kapinių (iš viso jų seniūnijoje yra net 29), rūpinamasi jų teritorijų priežiūra, atliekų išvežimu.
Be šių funkcijų, seniūnija ūkio būdu atlieka ir daugybę papildomų darbų. „Jei galim ką padaryti patys – darom. Nereikia tada samdyti paslaugos teikėjų, sutaupome ir greičiau įgyvendinam“, – pasakojo seniūnas. Taip seniūnija pasigamina ar suremontuoja persirengimo kabinas, suolus, skelbimų lentas, atlieka smulkius remonto darbus, sodina gėles, išvalo laužavietes ir poilsiavietes, kerta krūmynus. Žiemos metu organizuojami ir avariniai medžių šalinimo darbai, bendradarbiaujama su arboristais.
Šventės – du centrai, dvigubas šurmulys
Turmanto seniūnija turi du aktyvius centrus – Turmantą ir Smalvas. Čia rengiamos visos valstybinės šventės, o taip pat ir vietinės. Vasarą švenčiama Turmanto miestelio šventė, o rudenį – Smalvų kraštiečių sambūris.
„Švenčių organizavimas – nemažas pasiruošimas: reikia susitarti, apsipirkti, sutvarkyti vietą, pakviesti žmones. Bet visa tai darome su noru“, – sako seniūnas.
Perspektyva – rami, bet optimistinė
Nors Turmanto seniūnijoje gyventojų mažėja, seniūnijos vadovas į ateitį žiūri viltingai.
„Kažkada situacija turi stabilizuotis. Yra likusių jaunų šeimų, žmonės investuoja į nekilnojamąjį turtą – kultūros namai, buvęs darželis Turmante jau parduoti verslams. Vadinasi, potencialas matomas“, – džiaugėsi S. Stankevičius.
Zarasų rajono savivaldybės administracijos inf.
