Sekmadienį daugelio lietuvių namus puošė gimtosios šalies trispalvė. Deja, šįkart prie jos buvo pririštas juodas kaspinas. Birželio 14 dieną savo istorijoje minime kaip Tremtinių dieną – pagerbiame visus, kurie ne savo noru buvo išvežti į Sibiro taigą.
Šiais laikas kiekvienas lietuvis turi galimybę pasirinkti, kur jam gyventi – mūsų proseneliai to neturėjo, bet tokiu būdu gimtą šalį vertino tik dar labiau. Dabar tokią dalią su laime pasirenka patys lietuviai – tai emigracija. Retai kada susimąstome, kad mūsų proseneliai būtų viską atidavę už lietuviškos duonos kvapą, už lietuvišką laukų gėlę rankoje. Vietoj to keliaujame į Angliją, Skandinavijos šalis, Ameriką ar kitą pasirinktą šalį, kur pamiršę viską gyvename nesibaigiančioje monotonijoje. Kuo mes tampame? Esame tik pinigų vergai. Mes naikiname savo vertybinį pamatą – meilę Lietuvai, savo gimtai šaliai.
Smagu, kad jaunieji socialdemokratai nepamiršo tokios dienos ir sekmadienio rytmetį praleido kartu su kitais bendraminčiais uždegdami žvakutes šios dienos minėjime Marijampolėje, Vytauto parke, prie Kančių koplyčios. Niekada nereikia pamiršti savo šaknų ir savo giminės istorijos, nes kartais ji gali būti skaudi ir sukrečianti. Kada nors išauš diena, kai mes, jaunimas, taip pat tapsime pavyzdžiu ateities kartoms ir tapsime kažkieno šaknimis, kuriuos minės geru arba blogu žodžiu, priklausomai nuo mūsų darbų.
Odeta Černauskaitė
Marijampolės Jaunųjų socialdemokratų
Viešųjų ryšių atstovė
