Egzistuoja legenda apie paslaptingą medį, ant kurio šakų žydi spalvingi ir kvapnūs žiedai, noksta stebuklingi, sielą gydantys vaisiai. Tai įvairių tautų tradicijos, turtinančios viena kitą. Šis medis išdygsta, žydi ir savo vaisius nokina kas antrus metus Lietuvoje, Visagino mieste. Tuo metu vyksta tradicinis Tarptautinis tautinių kultūrų festivalis „Rudeninės“. Festivalio tikslas – stiprinti Visagino miesto tautinių bendruomenių ryšius su etninėmis tėvynėmis bei įvairių tautų meno kolektyvų tarpkultūrinį bendradarbiavimą, atskleisti Lietuvoje gyvenančių tautinių kultūrų įvairovę.
Šiemet rugsėjo 23–25 d. gyvybės medis sunokino vaisius, Visagino vartai buvo atverti svečiams, kurie galėjo ieškoti jo, susipažinti su juo, paskanauti jo vaisių. Iš visų pusių čia suvažiavo šimtai visiškai skirtingų žmonių, turinčių bendrą tikslą – prisiliesti prie medžio: prie tautų kultūrų įvairovės, liaudies tradicijų ir papročių. Tai folkloro ansambliai iš Estijos ir Latvijos, Lenkijos ir Ukrainos, Rusijos ir Baltarusijos, tautinių mažumų mėgėjų meno kolektyvai iš Vilniaus ir Kauno. Festivalio metu buvo suplanuota įdomi programa: tautiniai šokiai ir muzika, folkloro ir etninis kaleidoskopas ištisą dieną, didysis vakaro koncertas, amatų mugė, dalyvavimas mokomosiose amatų dirbtuvėse, galimybė susipažinti su įvairių tautų kultūrų atstovais. Meno kolektyvai pasirodė meninėje programoje „Rudeninių kultūrų laikrodis“ – liaudies kiemeliuose. Čia buvo pristatomos skirtingų tautų vestuvinės tradicijos, apeigos, dainos, muzika, žaidimai, rateliai, kulinarinis paveldas.
VI tarptautinį tautinių kultūrų festivalį „Rudeninės“ pristatė šeimininkai – Visagino kultūros centro kolektyvai ir svečiai –aukščiausio lygio kolektyvai:
Svečiai iš Estijos – vyrų ansamblis iš Arukiulos „LÜÜ-TÜRR“. Ansambliui artimos vyriško dainavimo archaiškos dainos. Lüü-Türr – tai vienas iš veiklaus sutemų paukščio lėlio, kitaip vadinamo naktine kregžde, pavadinimų. Kolektyvo vadovas Tiit Saare.
„Veteročki“ – Sankt Peterburgo (Rusija) viduramžių muzikos mokyklos „Kantorum“ folkloro studijos vyresnioji grupė. Be muzikinių-choreografinių folkloro užsiėmimų, vaikai mokomi groti liaudies muzikos instrumentais. Vadovė Galina Jemeljanova.
Tautinių šokių kolektyvas „PERLA WARMII“ – Varmijos perlas (Šiaurės rytų regionas Lenkijoje). Šokėjai atlieka šokius iš skirtingų šalies regionų: polonezas, krakoviakas, kujeviakas, oberekas, mazuras. Vadovas Pavel Sadovski.
„TALAKA“ – verčiant iš baltarusių kalbos reiškia taikią pagalbą, bendradarbiavimą, kompaniją, talką. Tai Minsko valstybinio meno ir kultūros universiteto etnologijos bei folkloro fakulteto įvairių kursų studentai. Vadovas – kultūrologijos mokslų kandidatas Viačeslav Kalacėj.
„VIETAH“ – taip šiaurės Baltarusijoje vadinama viena iš mėnulio fazių. Šį kolektyvą sudaro profesionalūs muzikantai, grojantys dūdarinę muziką ir dainuojantys etnines dainas. Vadovas – kultūrologijos mokslų kandidatas Viačeslav Kalacėj.
„VERETENCE“ – nepakartojamas vaikų folkloro ansamblis iš Ukrainos, Žytomyro apskrities. Vadovė – Nelia Vystavkina.
„MAŽOJI MAKOŠA“ – Vinicos kultūros, meno ir muzikos mokyklos folklorinis ansamblis (Ukraina). Vadovė – Julija Vasiuk-Al-Chadidi. Tai Ukrainos liaudies ir tarptautinių konkursų laureatės, nacionalinių televizijos projektų dalyvės.
Etnografinės kūrybinės dirbtuvės „KOLO“ – visuomeninė organizacija, folkloro grupė, kurią sudaro Ukrainos ir tarptautinių konkursų laureatai.
Uogrės miesto (Latvija) ŠOKIŲ KLUBAS, vadovas Ainars Svikis. Kolektyvas studijuoja, saugo ir atgaivina etninius šokius, tautinį liaudies kostiumą, tautines Latvijos tradicijas.
Kauno armėnų bendruomenės Jaunimo dainų ir šokių ansamblis „HAYRENIK“. „Hayrenik“ reiškia „Tėvynė“. Vadovas Armen Sargsyan.
Totorių kultūros centro folkloro ansamblis „ILSU“ – reiškia „Tėvynė“. Ansamblio dalyviai mokosi Pavolgio ir Krymo totorių folkloro – lyrinių ir apeiginių dainų (kalendorinių, vestuvinių), tautinių šokių, pasakų, legendų, mįslių, patarlių ir posakių, mokosi totorių kalbos pagrindų ir nacionalinės virtuvės tradicijų. Vadovė Almira Parmaksizoglu, koncertmeisteris Liutauras Milišauskas.
Šventė baigėsi. Dabar turime laiko tam, kad pasidžiaugtume: tautos dar vienu žingsniu priartėjo viena prie kitos. Šilti prisiminimai padės pergyventi tamsųjį metų laiką, planuoti naujus darbus ir susitikimus.
Larisa Podberiozkina
Festivalio kuratorė
