Šventupės dvaras išskirtinis tuo, kad tokių kaip jis – vieno aukšto pastatas su portiku (atviru prieangiu su kolonomis, laikančiomis frontoną) – visoje Lietuvoje yra tik trys.
1492-1506 m. dokumentuose minimas Vidiškių dvaras, kurį valdė bajorai Vidiškiai. Dvaras buvo įsikūręs šalia Vidiškių miestelio, vėliau sodyba buvo perkelta ir įkurta apie 2,5 km į šiaurės rytus nuo Vidiškių miestelio, dešiniajame Šventosios upės krante, ir, spėjama, dėl šios priežasties įgavo Šventupės vardą.
XVII a. pab. Šventupės dvaras atiteko Marcijonui Dambrauskui ir jo žmonai Ievai Komorovskaitei. Po jų mirties dvaras atiteko sūnums Baltramiejui ir Juozui, kurie dvarą nuomojo. Iki 1776 m. jį valdė Juzefas Toplickis. Vėliau dvaras atiteko Ignui Tadui Dambrauskui, kuris 1761 m. dvarą pardavė Janui Dambrauskui. Iki šių dienų išlikę Šventupės dvaro rūmai pastatyti Dambrauskų valdymo laikotarpiu – XVIII a., kadangi detaliajame 1794 m. Šventupės dvaro valdų plane pažymėtos rūmų, oficinos ir ledainės vietos atitinka iki šių dienų išlikusius dvaro pastatus.
Nuo XIX a. pr. dvaras priklausė Ukmergės maršalui Anuprui Koskai ir jo žmonai Hortenzijai. Koskos dvarą valdė iki XIX a. II p. Tuomet dvaras atiteko Idai Henrietei Grabovskai. Minimu XIX a. laikotarpiu keitėsi sodybos išplanavimas, buvo perstatyti ūkiniai pastatai, pastatytas rūmų rytinio fasado portikas – Šventupės dvaras įgijo klasicizmo bruožų. Taip pat perplanuotas ir Šventupės dvaro parkas.
Šventupės dvaras mūsų krašte ypatingas savo istorija ir tuo, kad juo rūpinasi ir turistus priima Šventupės bendruomenė. Šalia dvaro yra stebuklingu vadinamas vietos šaltinis „Šventerečius“, iš kurio kasdien įvairiomis talpomis žmonės veža šaltinio vandenį. Iš anksto susitarus galima pasiklausyti ansamblio „Šventerečius” romansų programos, degustuoti Komaro dvaro kiaušinienę, dvaro troškinį ar dvaro bulvinius blynus.
