Žilvinas Šilėnas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas
Susitinka pomirtiniame gyvenime bolševikas ir dekabristas (dekabristai – Carinės Rusijos revoliucionieriai, 1820-aisiais kovoję už reformas ir baudžiavos panaikinimą). „Mes kovojome už tai, kad nebūtų vargšų“ – sako dekabristas. „O mes – kad nebūtų turtingų“ – atšauna bolševikas.
Lietuvoje valdžia irgi pasakoja apie „mokesčių revoliuciją“. Kokia ji bus? Dekabristiška ar bolševikinė? Mokesčių ir pensijų kaupimo pakeitimai padės nepasiturintiems, ar pakenks šiek tiek prakutusiems?
Įstatmų projektai užregistruoti Seime akivaizdžiai nutaikyti į šiek tiek prakutusius gyventojus. Yra užregistruoti bent trys projektai, kurie didintų mokesčius daugiau uždirbantiems .
Pagal vieną socialdemokratų parengtą projektą, uždirbantiems virš 1 267 eurų per mėnesį „į rankas“ įsijungtų nebe 15 proc., o 16 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas. Tarifas vis didėtų ir uždirbantys 2 508 eurus jau mokėtų 20 proc., GPM tarifą.
Pagal kitą socialdemokratų projektą, uždirbantys iki 1 155 eurų „į rankas“ mokėtų 14 proc. GPM tarifą . Tačiau uždirbantiems virš 1155 eurų būtų taikomas jau 19 proc., virš 1 875 – 24 proc., o virš 2 545 – net 29 proc. GPM tarifas.
Pagal konservatorių projektą, suma neviršijanti 1 422 eurų į rankas, būtų apmokestinama 12 proc., o virš 1 422 eurų – jau 19 proc. GPM tarifu.
Pagal progresinių mokesčių mėgėjų retoriką „muši milijonierių – gelbėji Lietuvą“. Bet kodėl siūlymai nesutampa su retorika? Pagal visus registruotus siūlymus aukštesni mokesčiai įsijungia ne nuo milijono, o nuo tūkstančio su trupučiu (keliasdešimt tūkstančių per metus). Kita vertus, nieko čia keisto. Valdžia pastoviai sako vieną, o daro kitą. Pavyzdžiui, kalba apie pagalbą mažiausiai uždirbantiems, ir… drastiškai padidina mokesčius mažiausiai uždirbantiems įvedusi „Sodros grindis“.
Ar uždirbantis pusantro tūkstančio nusipelnė dar didesnių mokesčių? Pajamos nieko nepasako apie žmogaus turtingumą. Jauno specialisto šeimai, dėl to pusantro tūkstančio persikėlusiai į Vilnių ir pasiėmusiai būsto paskolą, pragyvenimui gali likti visai nedaug. Toks žmogus – jokiu būdu ne turtuolis. Už ką jį bausti? Už tai, kad nesėdėjo pas tėvus ant krosnies ir siekė kažko daugiau?
Ir apskritai, didesnių mokesčių šalininkai pamiršta, kokioje šalyje gyvena. Dešimtadalis Lietuvos žmonių, gaunančių didžiausias pajamas, Europos mastu būtų šalia statistinės skurdo ribos. Taip, Lietuvoje yra tikrai turtingų žmonių. Ir ne, progresiniai mokesčiai nutaikyti ne į juos, o į viduriniosios klasės užuomazgas.
Šalia šių jau užregistruotų projektų sklando gandai, kad valdžia ruošiasi kirsti kaupiantiems senatvės pensijai. Viešoje ir pusiau viešoje erdvėje sklando planų nuogirdos. Vieni lyg ir siūlė žmonėms uždrausti 2 proc. nukreipti ne į Sodrą, o į pensijų kaupimą. Kiti – į Sodrą per prievartą grąžinti tuos, kas kaupia tik 2 proc., o ne 2+2+2. Visus tokio tipo siūlymus vienija bendras tikslas – visus žmones 100 proc. parvaryti į „Sodros“ sistemą.
Ginčas, kokiapensijų sistema (ar jų kombinacija) yra geresnė yra ilgas ir sudėtingas. Problema ta, kad niekas Lietuvoje iš esmės net neleidžia rinktis, kokioje sistemoje dalyvauti. Uždirbantys700 eurų atlyginimą „į rankas“ nuo atlyginimo kiekvieną mėnesį sumoka 474 eurus mokesčių, iš kurių maždaug 180 eurų keliauja į „Sodrą“, o apie 20 – į pensijų kaupimą. Žmonės iš tikro net nėra išėję iš Sodros sistemos. Geriausiu atveju – iškišę nosies galiuką pro šiek tiek pravertą langą. Bet jau yra trokštančių tą langą užtrenkti ir užkalti lentomis.
Dar daugiau, šioje kovoje dėl žmogaus uždirbtų 20 eurų nesibodima dezinformacijos ir elementaraus melo. Jau teko sutikti suvedžiotų senjorų, kuriems kažkas primelavo, kad uždraudus antrąją pensijų pakopą, vidutinė pensija Lietuvoje bus ne 280, o 500 eurų. Kai paklausiau, kaip dvidešimt eurų pensijas pakels 220 eurų per mėnesį, tai išgirdau apie „fonduose sukauptus milijardus“, „administravimo mokesčius“ ir pan. Akivaizdu, kad kažkas prikūrė pasakų, kad bus galima ne tik nebeleisti žmonėms kaupti po 20 eurų, bet ir atimti, kas jau sukaupta. Suprantu senjorų norą gyventi geriau, Lietuvoje pensijos iš tikro nedidelės. Tačiau pasakos apie 500 eurų per mėnesį yra telefoninių sukčių lygio pasakos.
Štai paprasta aritmetika. Pirma,žmonės į pensijų fondus nukreipė apie 150 mln. eurų per metus. Antra, Lietuvoje yra apie 600 tūkst. senatvės pensininkų. 150 mln. padalinus iš 600 tūkst. yra 250 eurų per metus, arba 20 eurų 83 centai per mėnesį. Tiek vidutiniškai padidėtų senelio pensija, jei anūkui būtų uždrausta kaupti senatvei. Na, o kur geriau laikyti 20 eurų – anūko pensijų kaupimo fonde, ar senelio piniginėje – yra gera tema pokalbiui prie Velykų stalo.
Tikiuosi, kad valdančiųjų kalbos apie mokesčių revoliuciją yra tik hiperbolizuota retorika. Dabar vos ne kiekvienas dabartinės valdžios darbelis yra pristatomas kaip „pirmą kartą Lietuvos istorijoje“. Tai primena JAV prezidento stilių, kur kiekviena siena yra „geriausia siena pasaulyje“, ar Rusijos stilių, kur rusiška produkcija yra „be analogų pasaulyje“. Bet jei mokesčių pakeitimai bus tokie, kokie užregistruoti ar, apie kokius šnabždamasi, tai neturtingi ir toliau liks neturtingi, o viduriniosios klasės užuomazgos – nublokštos žemyn. Tikrai „be analogų pasaulyje”.
