Salake tęsiamas projektas „Amžinųjų vertybių gyvastis: Nepriklausomybės paminklui – 95“. Liepos 12 d. (šeštadienį) 17 val. Antano Poderio memorialinio muziejaus lauko estradoje (Poderio g. 6) publikos lauks charizmatiška muzikos grupė Rakija Klezmer Orkestar. Blogu oru renginys vyks Salako kultūros namuose.
Šešių muzikantų grupė iš Vilniaus žada dinamišką koncertą – nuo melancholiškų melodijų ir dainų iki siautulingų kūrinių, kviečiančių džiaugtis ir šokti. Rakijos muzikantai, šarmingai improvizuodami ir ieškodami naujų sąskambių, tęsia tradicinės žydų muzikos – klezmer – gyvavimą. Klezmerių muzika Lietuvoje skambėjo kelis amžius iki Antrojo pasaulinio karo. Dabar ji sugrįžta ir išgyvena tikrą atgimimą.
Klezmeriai – tai klajojantys žydų vestuvių muzikantai. Kadangi jų muzika yra greito tempo, gyva ir ritminga, į laidotuves jie nebuvo kviečiami. Prieš du šimtmečius klezmerių ansamblyje grodavo trys muzikantai – smuikas, klarnetas ir būgnas. Šie instrumentai buvo lengvi ir patogūs keliaujant. Šiandien klezmerių muzikoje naudojami ir kiti instrumentai.
Grupėje Rakija Klezmer Orkestar groja šeši profesionalūs muzikantai: akordeonu – Darius Bagdonavičius, klarnetu – Haroldas Parulis, trimitu – Skirmantas Rumševičius, trombonu – Povilas Jurkša, tūba – Simonas Kaupinis, būgnais – Mikas Kurtinaitis.
Beje, visais laikais klezmerių muzikoje vienas pagrindinių instrumentų buvo klarnetas. Šiuo instrumentu grojama specifiniu būdu – klausytojui kartais gali pasirodyti, kad klarnetas klysta, tačiau taip nėra. Būtent ypatingas vožtuvėlių ir svirtelių dengimas suteikia skambesiui šarmo.
Jauni Rakijos Klezmer Orkestar atlikėjai siekia atkurti ilgai puoselėtą litvakų klezmerių muzikos tradiciją ir skleisti ją Lietuvos visuomenei. Per 12 gyvavimo metų grupė spėjo surengti šimtus koncertų Lietuvoje ir užsienyje, kurie išsiskyrė spontaniškumu. Grupės kūrinius taip pat įkvepia Balkanų, romų ir kitų Rytų Europos tautų muzikinis paveldas.
Šiuo metu grupė yra išleidusi du studijinius albumus: „Rakija Klezmer Orkestar“ (2018) ir „A Chasene!“ („Vestuvės“, 2021).
Grupės koncertas – projektinių renginių ciklo dalis. Šiųmetis Salako projektas skirtas Nepriklausomybės paminklo 95 metų sukakčiai. Skulptūrinės paminklo dalies autorius – žydų kilmės menininkas Mordechajus Farbmanas. Todėl projektu siekiama ne tik priminti paminklo sukūrimo, pastatymo ir išsaugojimo istoriją – kuri bus pristatyta rudenį vyksiančioje mokslinėje konferencijoje ir kituose renginiuose – bet ir pažvelgti plačiau: į Salako miestelio iškilias asmenybes, istorinį palikimą bei žydiškąjį paveldą.
Projektą „Amžinųjų vertybių gyvastis: Nepriklausomybės paminklui – 95“ iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Zarasų rajono savivaldybė.
Organizatoriai – Zarasų rajono savivaldybės kultūros centro Salako padalinys ir Zarasų rajono savivaldybės administracijos Salako seniūnija.
Projekto partneriai – Salako bendruomenė „Sakalas“ ir Švietėjo Antano Poderio paramos fondas.
Projekto vadovė – Valentina Žigienė.
Salako bendruomenės „Sakalas“ inf.
