Šiandien, vasario 7d., oficialiai baigia galioti BRELL tinklo sutartis. Jau rytoj, vasario 8 d., Baltijos šalių operatorės atjungs Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros energetikos sistemas nuo IPS / UPS (BRELL) sistemos ir pradės bendrą izoliuoto darbo bandymą. Sekmadienį, vasario 9 d., įvyks Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros sistemų sinchronizacija su kontinentinės Europos sinchronine zona.
Taip, elektros tinklų jungtys su Baltarusija ir Rusija bus galutinai demontuotos ir ateityje nebenaudojamos.
Sekmadienį Lietuvoje lankysis būrys svečių: Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda, Estijos prezidentas Alaras Karisas, Latvijos prezidentas Edgaras Rinkēvičius ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. 18.30 val. prezidentas Gitanas Nausėda kartu su Baltijos regiono prezidentais ir Europos Komisijos Pirmininke dalyvaus renginyje „Baltijos šalių Energetinės Nepriklausomybės diena“ („Litexpo“) ir oficialiai įjungs Baltijos šalių elektros jungtį su kontinentine Europa.
„Litgrid“ ir ESO: gyventojams jokių veiksmų atlikti nereikia
„Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) ir Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ informuoja, kad gyventojams nereikia atlikti jokių papildomų veiksmų dėl šio įvykio. Vasario 8 d. Lietuva, Latvija ir Estija atsijungs nuo rusiškos IPS / UPS elektros sistemos ir vasario 9 d. pradės veikti sinchroniškai su kontinentine Europa.
ESO atstovė Rasa Juodkienė atkreipia dėmesį, kad artėjančiu sinchronizavimu gali bandyti pasinaudoti sukčiai ar dezinformacijos skleidėjai, todėl kviečia gyventojus išlikti budriems, nepasikliauti nepatikimais šaltiniais, nespausti jokių prisidengiant sinchronizacija atsiųstų neaiškių nuorodų, neatsakinėti į SMS ir kitais kanalais gautus pranešimus.
Tinklo stabilumą užtikrins baterijų parkas
2021-ųjų metų liepą Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskyrė bendrovę „Energy cells“ įrengti ir į Lietuvos energetikos sistemą integruoti keturių energijos kaupiklių (baterijų) sistemą. Keturis baterijų parkus, kaip ir buvo numatyta, įmonė 2023-aisiais įrengė Vilniuje, Šiauliuose, Utenoje ir Alytuje.
„Turime vieną lanksčiausių ir greičiausių dažnio valdymo įrankių energetikoje. Lietuvos elektros energetikos sistema veikia 50 Hz dažniu, o atsiradus poreikiui veikti izoliuotu arba, kitaip, salos režimu, šį dažnį turėtume palaikyti savarankiškai. Baterijų sistema sureaguoja per mažiau nei 1 sekundę, taip padedant suvaldyti dažnį, kol įsijungs kiti gamybos šaltiniai“, – sakė „Energy cells“ vadovas Rimvydas Štilinis.
Šių jau įrengtų baterijų bendra suminė galia ir talpa siekia 200 megavatų (MW) ir 200 megavatvalandžių (MWh), o tiek elektros visai Lietuvai užtektų nuo pusvalandžio iki valandos.
Per tiek laiko jau būtų paleisti rezerviniai pajėgumai – Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė (Kruonio HAE). Balansavimo elektros energija iš Kruonio gali būti tiekiama nepertraukiamai iki 12 valandų.
Baltijos šalims prisijungus prie kontinentinės Europos elektros tinklų, kaupikliai bus naudojami elektros tinklo balansavimui, Lietuvoje diegiant vis daugiau nepastovios elektros gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių.
Ruošiamasi statyti dar vieną elektros jungtį į Lenkiją
Lenkijos ir Lietuvos elektros energijos perdavimo sistemų operatorės „Litgrid“ ir PSE ruošiasi tiesti „Harmony Link“ elektros perdavimo jungtį sausuma tarp Lietuvos ir Lenkijos ir 2024-ųjų vasarą pasirašė bendradarbiavimo susitarimą dėl jungties vystymo. Pagal planą naujoji jungtis turėtų būti įjungta iki 2030 m. pabaigos.
„Vienas iš perdavimo sistemos operatorių nagrinėtų techninių sprendimų buvo jungties tiesimas sausuma, o ne jūra. Toks projekto įgyvendinimo būdas, leidžia sumažinti projekto biudžetą ir jį įgyvendinti greičiau.
2024 m. birželį Baltijos šalių ir Lenkijos elektros perdavimo sistemų operatorių užsakymu Lenkijos energetikos instituto Gdansko skyriaus atliktos galimybių studijos rezultatai patvirtino, kad „Harmony Link“ elektros jungtis sausumoje yra techniškai galima ir lygiavertė jūrinei jungčiai“, – rašoma „Litgrid“ tinklalapyje, projekto „Harmony Link“ pristatyme.
Panašu, jog sprendimas priimtas tinkamas sprendimas, nes Baltijos jūroje didesnė sabotažo grėsmė. Tuo tarpu pažeistas jungtis sausumoje, jei taip atsitiktų, atstatyti galima žymiai greičiau.
