Šių metų žiema, išsiskyrusi sniego gausa ir šalčiu, ir vėl atvėrė opias problemas: kiemus, šaligatvius ir kelkraščius užgriozdinę apleisti automobiliai rūpesčių pridarė tiek teritorijų tvarkytojams, tiek patiems gyventojams. Mažesnių miestų ar individualių namų kvartaluose gyvenantys žmonės nekart skundėsi ir iš kaminų pasklidusiais tamsiais dūmais – šie priminė apie aplinkos teršimą neteisėtai deginant panaudotą automobilių alyvą.
Ekspertai pabrėžia: nuo šių metų įsigaliojęs realus transporto priemonių gamintojų ir importuotojų atsakomybės principas, pagal kurį atsakomybė už apleistų automobilių ir jų ardymo metu susidarančių atliekų perdirbimą tenka automobilių gamintojams ir importuotojams bei senų automobilių ardytojams, situaciją turėtų pakeisti iš esmės.
Ne visi ardo legaliai
„Be priežiūros paliktos transporto priemonės kiemuose ar kitose viešosiose erdvėse ne tik trukdo tvarkyti teritoriją ir užima bendroms reikmėms skirtas stovėjimo vietas, bet ir kelia rimtą grėsmę aplinkai. Eksploatuoti netinkamos transporto priemonės (ENTP) dažnai būna techniškai netvarkingos, todėl iš jų gali ištekėti alyva – vienas pavojingiausių aplinkos taršos šaltinių. Patekusios pas oficialius atliekų tvarkytojus, dauguma automobilių dalių gali būti panaudotos pakartotinai, tačiau automobilius metų metus palikus irti, prarandamos galimybės efektyviai naudoti išteklius ir stabdoma žiedinės ekonomikos plėtra“, – paaiškino Gamintojų ir importuotojų asociacijos direktorė Asta Pakštaitė-Marcinkienė.
Pakartotinai panaudotos gali būti automobilių kėbulo, salono dalys, varikliai ir jų dalys, žibintai, veidrodžiai, pavarų dėžės, radiatoriai. Kėbulai, ratlankiai, ašys ir kitos metalinės dalys gali būti išlydomos, o metalas pakartotinai naudojamas kitiems gaminiams. Atliekų tvarkytojai gali perdirbti ir kitas transporto priemonių atliekas – plastiką, gumą, stiklą, padangas, o tai, ko perdirbti negalima – panaudoti energijai gauti.
Pašnekovė atkreipė dėmesį, jog teisės aktai draudžia gyventojams patiems ardyti senus automobilius – tą gali daryti tik leidimą ir specialių žinių turintys asmenys.
„Ne visi ardytojai laikosi jų veiklai taikomų taisyklių. Būna, kad nelegalūs ardytojai pasirenka tik vertę turinčias atliekas ir jas parduoda, o bevertes, tačiau ne mažiau kenksmingas, šalina pamiškėse, nelegaliuose sąvartynuose. Nors panaudotą alyvą maišyti ir šalinti kartu su kitomis atliekomis ar deginti yra draudžiama, gresia baudos, didelis jos kiekis kiekvieną žiemą vis tiek sudeginamas neteisėtai šildant patalpas. Atšilus orams, atsiranda kiti senos alyvos panaudojimo būdai – ja neteisėtai impregnuojamos tvoros, pavėsinės ir kitokie statiniai iš medžio“, – komentavo A. Pakštaitė-Marcinkienė.
Už dalį atliekų tekdavo primokėti
Autoservisuose susidaro ne tik panaudotos alyvos, bet ir senų padangų, filtrų, amortizatorių, akumuliatorių, stabdžių kaladėlių atliekų. Patekusios į aplinką šios atliekos tampa pavojingu taršos šaltiniu.
„Tam, kad aplinka būtų apsaugota nuo taršos, visos šios pavojingos atliekos turi patekti pas teisėtai veikiančius atliekų tvarkytojus. Priduoti tokias atliekas dažniausiai kainuoja, todėl kai kurie ardytojai ar servisai susigundo sistemą apeiti ir nebereikalingas detales išvežti į atokesnes vietas ar nelegalius sąvartynus“, – teigė Gamintojų ir importuotojų asociacijos direktorė.
Atsakomybę prisiima visi automobilių pardavėjai
Nuo šių metų visi naujų ir naudotų automobilių pardavėjai tapo atsakingi už legaliai ardant senus, techniškai netvarkingus ar nebevažiuojančius automobilius susidarančių nevertingų atliekų, pavyzdžiui, plastiko, gumos, stiklo, surinkimą ir sutvarkymą. Vadinasi, legaliai ardantiems automobilius šių atliekų sutvarkymas, priešingai nei iki šiol, papildomai nebekainuos.
Verslas pareigas vykdys lygiomis konkurencinėmis sąlygomis, o atliekos bus tvarkomos licencijuotų organizacijų sukurtoje ENTP atliekų surinkimo ir perdirbimo sistemoje. Bauda už pareigos organizuoti ir finansuoti automobilinių atliekų tvarkymą nevykdymą sieks iki 2200 eurų už kiekvieną tiektą Lietuvos Respublikos vidaus rinkai transporto priemonę.
Kad šis pokytis paskatins ENTP šeimininkus atlaisvinti kiemus, neabejoja ir Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacijos vadovas Vladimiras Jankoit, mat teisėti ENTP tvarkytojai, esant visų vertės neturinčių ardymo atliekų sutvarkymo finansavimui, automobilių savininkams galės mokėti daugiau nei iki šiol, o nelegaliam verslui mokėti dar daugiau nebeapsimokės.
Jankoit atkreipė dėmesį, jog automobilio atliekų surinkimas ir sutvarkymas – žingsnis, kuris ne tik saugo aplinką, bet ir prisideda prie žiedinės ekonomikos bei darbo vietų kūrimo. Lietuva turi galimybių tapti lydere atgaunant vertingus išteklius iš atliekų.
Pavyzdžiui, geros būklės automobilių stiklai gali būti remontuojami ir panaudojami kitose transporto priemonėse, o netinkami – perdirbami. Naudota transporto priemonių alyva dažniausiai perdirbama į bazinę alyvą naujiems tepalams. Šiuo metu kuriama automobilių plastiko perdirbimo sistema, leisianti užtikrinti daugiau negu 30 proc. automobilių plastiko atliekų perdirbimą.
Skaičiuojama, kad naujų reikalavimų įgyvendinimas gali neženkliai padidinti parduodamo automobilio kainą, bet tai leidžia užtikrinti tinkamą visų legaliai susidarančių ardymo atliekų sutvarkymą ir visuomenės informavimą, padidina legaliai priduodamų atliekų kainą ir pan.
Svetainėje www.autotvarkymas.lt vienoje vietoje patogiai ir lengvai galima rasti legaliai veikiančių (aplinkosaugai veiklą deklaravusių) autoservisų sąrašą, kreiptis dėl nebevažiuojančio automobilio pridavimo bei sužinoti, kaip tinkamai tvarkomos automobilių atliekos gali prisidėti prie aplinkos taršos mažinimo.
