Kai, anot Kristijono Donelaičio, saulelė vėl nuo mūs atstodama ritas, molėtiškiai nusprendė, kaip ir kasmet, susirinkti draugėn Rudens gėrybių ir amatų mugėje „Un tėvulia dvara…“
„Vei ką sodai mums margai žydėdami rodė, / O ką vasara mums po tam augindama siūlė, / Tas visas gėrybes jau kampe pakavojam / Irgi su puodais ar skauradoms virdami valgom.“ (K. D.)
Tiek puošnių įvairiausiai išdabintų rajono seniūnijų kiemelių Moėtų krašte dar nebuvo regėta, rudens gėrybių gausos, šeimininkių išradingumo dar nebuvo matyta. Akį traukė ir džiugino gražiausi vaisiai, ekologiškos daržovės ir uogos, įvairiaskonis rajono bitininkų medus, maloniai gomurį nuteikianti garsioji Mindūnų žuvienė, rūkyta ežero žuvis, neapsakomo gardumo ir įvairiausių skonių ne tik karvių, bet ir ožkų, ir avių sūriai, sviestas bei kiti rajono ūkininkų gaminiai iš pieno, viliojo rūkytos mėsos, šviežios duonos, pyragų ir firminių molėtiškų kepinių kvapas… Stebino ir rajono moterų bei vyrų rankdarbių gausa: drožta, pinta, siuvinėta, austa, velta, rišta… ir dar daug visokios parodytos darbščių Molėtų krašto žmonių išmonės buvo galima pamatyti. Visa tai liudijo šių metų derliaus gausą bei žadėjo naujų skonių atradimų mums visiems ir ateityje…
Nors „ir orų drungnums atvėsti pagavo / O lytus žmonėms teškėdams nugarą skalbia“ (K. D.), tačiau visos rajono seniūnijos ir savivaldybės administracijos darbuotojai surengė įspūdingą muzikinę eiseną šventėn susirinkusiems. Po to sekė visa eilė apdovanojimų tiesiai iš rajono mero Stasio Žvinio rankų. Meras sveikino šventėn susirinkusius ir viso Molėtų krašto žmones, džiaugėsi jų darbštumu, išmoningumu, dėkojo visiems už jų triūsą, išmonę, kasdienį darbą, puikią rudeninę šventę Molėtuose ir apdovanojo pažangius rajono ūkininkus: Julių Grajauską, Danielių Gražį, Sigitą Jasiulionienę, Algirdą Taraškevičių; įteikė padėkas to nusipelniusiems seniūnijų bendruomenių atstovams ir dėkones bei lauknešėlius daug triūsusioms ir daug pastangų, besirengiant šiai mugei, įdėjusioms seniūnijoms už išradingumą, spalvingumą, idėjų aktualumą ar etnokultūros tradicijų puoselėjimą.
Šventę vainikavo seniūnijų kiemelių – „…Subata ataja“ (Suginčiai), „…Sportininkai suvažiava“ (Alanta), „…Medumi kvepėja“ (Inturkė), „…Par bagotų žveju“ (Mindūnai), „…Polių palivarki kažnam gera“ (Luokesa), „…Balninkų žirniene garava“ (Balninkai), „…Duonelė kvepėja“ (Dubingiai), „…Gausybės ragas“ (Giedraičiai), „…Darbų pabaigtuves“ (Čiulėnai), „…Veselia šurmuliava“ (Joniškis), „…Augau, Airijoj jaunysty laidžiau, duonu užsidirbau, Lietuvos pasilgau, grįžau Videniškiasna tatuka atšlaiman un savus“ (Videniškiai) – prisistatymas ir kiekvienos jų nepakartojama meninė muzikinė programa.
„Nugi dabar jau skirkimės ir vapėti paliaukim! / O dieve duok mums, kad, šventes visas nulydėję / Irgi sulaukę Naujmetį bei šventai pasidžiaugę, / Vėl susikviestumbim kaimyniškai pasisveikint.“ (K. D.)
Rudenio auksu padabinta šventė nušurmuliavo… išsiskirstėme, liko malonūs įspūdžiai, geri prisiminimai. Linkime visiems pilnų aruodų, susiklausymo ir tarpusavio paramos, kuriant gražesnį gyvenimą mūsų krašte.
