Europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ nuo Lietuvos–Lenkijos sienos iki Kauno oficialaus atidarymo dieną projekto darbus vykdę rangovai skaičiuoja ne tik milžiniškus medžiagų kiekius, tūkstančius darbo valandų, dešimtis kilometrų nutiesto geležinkelio ir paklotų inžinerinių tinklų, bet ir neįkainojamas ištvermės ir profesionalumo išbandymo pamokas.
„Dėkojame užsakovams už parodytą pasitikėjimą ir džiaugiamės įsilieję į šį tarptautinės svarbos projektą. Geležinkelių srityje nuosekliai dirbame jau antrą dešimtmetį. Darbas statant europinę vėžę – galimybė parodyti įgytus gebėjimus, sukauptą patirtį, – sakė AB „Panevėžio keliai“ generalinis direktorius Virmantas Puidokas. – Visi „Rail Baltica“ projekto dalyviai – užsakovai, projektuotojai, rangovai, subrangovai, techninės priežiūros vykdytojai – augina profesionalumą būsimiems projektams“.
„Šis projektas – vienas svarbiausių ir stambiausių, kuriuose yra tekę dirbti. Jau pats laimėtas konkursas buvo iššūkis. Pirmiausia dėl to, jog žinojome, kad tai bus nauja vėžė, bus keliami nauji europiniai reikalavimai, darbus teks vykdyti ribotų eismo pertraukų metu. Išmokome per trijų–keturių parų eismo pertraukas rekonstruoti po 700 metrų kelio, įskaitant žemės sankasos ir pagrindų įrengimą“, – dvejus metus trukusių darbų ypatumus prisiminė AB „Panevėžio keliai“ projektų vadovas Artūras Gikas.
Europinės vėžės geležinkelio (1435 mm) statyba ir platesnės, vadinamosios rušiškosios vėžės (1520 mm) geležinkelio rekonstrukcija buvo vykdoma nestabdant traukinių eismo, o tik laikinai jį apribojant. Darbai buvo vykdomi suteiktų eismo pertraukų, kurių trukmė svyravo nuo 4 iki 72 valandų, metu.
Projekto darbus, kuriuos dėl gamtos sąlygų rangovai realiai galėjo vykdyti tik šiltuoju metų laiku, nuolat stabdė situacijos, kurios įvardijamos kaip nenugalima jėga. Tarp jų – netikėti radiniai. 2014 metų rudenį Garliavos kapinėse amžinojo poilsio atgulė 272 žmonių, aptiktų „Rail Baltica“ trasoje, palaikai. Tiek kapų buvo atverta europinės vėžės „Rail Baltica“ statybos darbus šiame ruože vykdančios „Panevėžio kelių“ bendrovės statybvietėje. Dešimt mėnesių vykusių tyrimų metu, archeologiškai ir antropologiškai buvo ištirti 163 kapai ir dar ne mažiau kaip 109 suardytų kapų palaikai.
Darbai stabdyti ir dėl trasoje aptiktų pavojingų sprogmenų, menančių dar Pirmojo pasaulinio karo mūšius. Dalį pavojingų radinių išminuotojai detonuodavo statybvietėje. Darbai trukdėsi ir dėl nestabilių gruntų, kurių buvimas išaiškėdavo tik nuardžius senąją sankasą, ir dėl techniniuose projektuose nenumatytų požeminių inžinerinių tinklų.
Europinės geležinkelio vėžės statybos projekte, vadovaujantis rangos darbų sutartimis su „Lietuvos geležinkeliais“, bendrovė AB „Panevėžio keliai“ vykdė statybos darbus dviejose atkarpose iš penkių. Tai – atkarpos Mauručiai–Jiesia ir Marijampolė-Kazlų Rūda. 2013–2015 metais įrengta 34,8 kilometro naujo (1435 mm) geležinkelio kelio, rekonstruota beveik 33,5 kilometro senojo (1520 mm) kelio, rekonstruoti 6 tiltai, 26 pralaidos, 10 pervažų, įrengtos trys atraminės sienutės, pastatyta 4,63 kilometro triukšmą slopinančių sienučių, paklotos 20,87 km ilgio drenažo sistemos, sumontuota per 11 kilometrų apsauginės tvoros. Signalizacijos, ryšio ir elektrotechnikos tinklų objektuose paklota 230 kilometrų.
„Panevėžio kelių“ bendrovė „Rail Baltica“ projekto darbams paspartinti pritaikė pažangią įrenginių valdymo sistemą, paremtą GPS technologija. Ši sistema suteikia galimybę objekte dirbantiems mašinų operatoriams matyti trimatį projekto brėžinį kompiuterio ekrane, o mašinose įmontuoti GPS siųstuvai leidžia realiu laiku stebėti mašinų padėtį ir atliekamus darbus. Tai sumažina laiko ir medžiagų sąnaudas, leidžia sinchronizuoti darbus.
„Rail Baltica“ projekte „Panevėžio keliai“ yra viena iš penkių generalinių rangovų, nutiesusių 120 kilometrų ilgio europinę (1435 mm) vėžę ir lygiagrečiai rekonstravusių senąją (1520 mm) geležinkelio vėžę iki Kauno.
“Rail Baltica”
Tarptautinį geležinkelio infrastruktūros projektą Lietuvos teritorijoje įgyvendina bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“. „Rail Baltica“ – didžiausias investicinis projektas, vykdomas Nepriklausomos Lietuvos istorijoje. Planuojama, kad ateityje „Rail Baltica“ kokybiška geležinkelio linija sujungs Varšuvą, Kauną, Rygą, Taliną ir, pasiekus geležinkelio keltą, Helsinkį.
2013–2015 metais rekonstravus ar nutiesus naujus „Rail Baltica“ europinės vėžės ruožus nuo Lietuvos–Lenkijos sienos iki Kauno, keleivinių traukinių greitis siekia iki 120 km per valandą, o prekinių – iki 80 km per valandą. Tikimasi, kad geležinkelio transportas perims didžiąją dalį prekinių krovinių, gabenamų tarp Suomijos, Baltijos šalių, Lenkijos ir Vokietijos. Šiuo metu kroviniai šiaurės-pietų kryptimis daugiausiai gabenami keliais ir jūra.
