Radviliškio Lizdeikos gimnazija jau šešerius metus organizuoja vasaros sveikatos stiprinimo ir gamtotyrinę stovyklą „Atrask, pažink ir sveik“, finansuojamą Radviliškio rajono savivaldybės vaikų vasaros poilsio programos ir mokinių tėvelių lėšomis.
Biologijos mokytojos Lionės Semeniukienės iniciatyva stovykla prie Rubikių ežero Anykščiuose šiemet draugėn subūrė 1–4 kl. gimnazistus įvairioms sveikatinimo veikloms, gamtos pažinimui, kultūrinio paveldo puoselėjimui bei prasmingam laisvalaikiui. Per šešerius veiklos metus stovykla tapo gražia tradicija, kuri suteikia galimybę stovyklautojams stiprinti fizinę ir emocinę sveikatą, plėsti akiratį, ugdyti bendruomeniškumą ir puoselėti ryšį su gamta. Pagrindiniai stovyklos tikslai – skatinti sveiką gyvenseną, didinti fizinį aktyvumą, ugdyti gamtosauginį sąmoningumą, supažindinti su Lietuvos kultūros ir istorijos paveldu bei stiprinti bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius.
Stovyklos pradžioje – pirmosios pagalbos mokymai. Stovyklautojai ne tik pakartojo teorines žinias, kaip reikia gaivinti žmogų, bet ir turėjo galimybę praktiškai atlikti visus gaivinimo žingsnius naudodamiesi mokomosiomis priemonėmis, tokiomis kaip manekenai, defibriliatoriai ir kt. Po to smagi mankšta – išbandyta viena iš sveikatinimo praktikų – šiaurietiškas ėjimas su lazdomis. Stovyklautojai, važiuodami į Anykščius, aplankė Troškūnų girininkiją, apžiūrėjo Miško muziejų, arboretumą ir skulptūrų parką. Miškininkės lydimi pasivaikščiojo pažintiniu taku, apžiūrėdami skirtingas medžių, krūmų ir žolinių augalų augimvietes, sužinodami, kokios yra būtinos sąlygos atskiroms augalų grupėms augti, kaip vyksta natūrali miško kaita. Daug smagių emocijų patirta leidžiantis vasaros rogutėmis nuo Kalitos kalno, o su XIX a. dvarų kultūra stovyklautojai susipažino vaikščiodami Burbiškio dvaro rūmuose. Kitą dieną visi, lydimi stovyklos vadovių R. Grėbliūnienės ir S. Karenauskienės, leidosi į pėsčiųjų žygį, grožėjosi žaliuojančiais laukais, žydinčiomis pievomis, o užlipę į Rubikių apžvalgos bokštą iš viršaus apžiūrėjo ežero panoramą. Kaip ir kasmet per savanorystės dieną sutvarkytos Burbiškių ir Rubikių senosios kaimo kapinaitės, o popietė skirta kupoliavimui. Pirmą kartą Joninės švęstos stovykloje: buvo sukrautas didžiulis laužas, dalyvauta Joninių vainiko pynimo edukacijoje, išsiaiškinta, kokie augalai buvo pinami į vainikus, nes senovės lietuviai tikėjo augalų galia. Sužinota, kokie yra Joninių burtai ir prietarai. Vidurnaktį išplukdyti pačių pinti vainikai ir vakarojant prie laužo dalintasi įvairiausiomis istorijomis. Patys ištvermingiausi sulaukė ir saulės patekėjimo – ši naktis iš tiesų magiška ir pati trumpiausia. Rasotą šventinį rytą – žoliavimo edukacija. Pievose rinkti įvairūs žolynai, kuriuos parsinešus į stovyklavietę reikėjo sugrupuoti pagal šeimas ir atpažinti rūšis. Išsiaiškinus jų vaistines ir gydomąsias savybes, parengti originalius grupės pristatymus. Po pietų iš gamtinės medžiagos reikėjo sukurti įvairias kompozicijas, jose įamžinant gamtos ciklus arba stovyklos gyvenimo akimirkas. Vakaras buvo skirtas pirties terapijai ir vakarojimui prie laužo, aptariant stovyklos veiklas. Stovyklavietėje „Ajerynė“ aktyviai leistas ir laisvalaikis: mėgautasi vasaros saule, suptasi įvairiomis sūpuoklėmis, maudytasi, plaukiota valtimi ir vandens dviračiais ežere, žaistas tinklinis ir futbolas ar tiesiog ilsėtasi ramioje gamtos apsuptyje. Kitą dieną aplankytas Utenos krašto muziejus, dalyvauta edukacijoje „Utenos istorija“, vėliau – Šeimyniškėlių (Vorutos) piliakalnio istoriniame komplekse, kur vyko edukacinis užsiėmimas „Medinių pilių Lietuva“. Paskutinė stovyklos diena skirta refleksijai ir stovyklos veiklų aptarimui. Pasirinkus GPS metodą, išsiaiškinta, ko mokiniai tikėjosi vykdami į šią stovyklą, ką patyrė ar naujo sužinojo dalyvaudami užsiėmimuose ir kokius įspūdžius, emocijas ar patirtis išsiveža.
