Panevėžiečiai – pirmieji, kuriems Valstybinis Šiaulių dramos teatras atveža naujausią savo premjerą, vos prieš kelias dienas audringais plojimais ir šūksniais pilnutėlėje salėje pasitiktą dviejų dalių satyrinį farsą „Vardan tos“. Spektaklį pagal Petro Vaičiūno pjesę „Patriotai“ režisavo Aidas Giniotis. Pirmosios dar „karštos“ premjeros gastrolės – antradienį,balandžio 26 d., 18 val. Panevėžio bendruomenių rūmuose.
Spektaklis „Vardan tos“ – Lietuvoje gerai žinomo, o praeito šimtmečio pradžioje dievinto, o kai kurių ir nekęsto, dramaturgo Petro Vaičiūno pjesės „Patriotai“ jau penktasis pastatymas šalies teatruose. ,,Patriotai“, parašyti 1926 m. ir tais pat metais pastatyti Valstybės teatre (Kaune) legendinio režisieriaus Boriso Dauguviečio, ilgai repertuare tada neišsilaikė, nes nepatiko valdininkams. Pokario ir Nepriklausomybės pastatymai scenoje ir ekrane – daugiausiai komedijos.
Šiemet sukanka 90 metų nuo dramos parašymo ir pirmojo pastatymo, bet įdomiausia, kad beveik per šimtmetį situacija nedaug tepasikeitė. Istorijos ratas apsisuko, kiti tik partijų ir institucijų pavadinimai, antiherojų pavardės, patriotiškumo etiketė tebėra labai populiari, leidžiami įstatymai su spragomis, kurios leidžia klestėti piktnaudžiavimui ir kyšininkavimui, o kur dar tamprūs „švogerystės“ ryšiai. Šiuolaikinėje pjesės interpretacijoje, anot režisieriaus Aido Giniočio, patriotiškumas nėra pagrindinis spektaklio objektas, užuomina užkoduota pakeistame pavadinime „Vardan tos“. Žongliruojama moralės ir amoralumo, patriotiškumo ir prisitaikėliškumo, meilės ir naudos kamuoliukais.
Režisierius Aidas Giniotis, tikrinantis ir dirginantis žiūrovų skonį, pasirinko satyrinio farso žanrą, nes, pasak jo, dabartinei visuomenei vaičiūniškojo moralizavimo ir patriotizmo nebeužtenka, reikia sukrėtimo. Tad jis spektaklyje įmaišė ankstyvojo giniotiškojo chuliganizmo. Tai spektaklis su „dvigubu dugnu“ – juokingas, o kartu ir graudus. Gali būti, kad ir dabar kai kam spektaklis nepatiks, situacijos, drastiški epizodai vienus pralinksmins, kitus – šokiruos Tad renginys rekomenduojamas žiūrovams nuo 14 metų.
Spektaklio kostiumus ir scenovaizdį iš tautiečių pamėgtų medžiagų sukūrė scenografė Ramunė Skrebūnaitė: scenografija kukli, nes jos tikras grožis, kaip lietuvių ir Lietuvos, slypi viduje. Spektaklio muzikinį takelį sukūrė kompozitorius Vytautas Leistrumas.
Scenoje – geriausi Valstybinio Šiaulių dramos teatro (ir ne tik jo) aktoriai. Jie, persikūniję į tarpukario (ir ne tik jo) Lietuvos veikėjus, privers Jus ir save pamatyti iš šono. Atpažinti seniai pažįstamą būdą Lietuvos. Pamatyti, kaip tautiečiai seniau gyveno, o gal ir dabar tebegyvena. Imigrantišku vakarietišku akcentu prabyla aktorius Eimantas Bareikis, atliekantis svečio iš Vakarų Europos Henriko Zauerzaino. Aktorius Aurimas Žvinys tapo L.I.E.T.U.V.O.S. departamento direktoriumi Petru Velykiu, o Aurimas Pintulis – jo pavaduotoju Napoleonu Lietuviu, gyvenančiu su Liuba Lietuve, kurią įkūnija temperamentingoji aktorė Inga Norkutė- Žvinienė. Lietuvio dukters iš pirmosios santuokos, Liucijos, vaidmenį kuria Martyna Gedvilaitė. Idealisto mokytojo Pauliaus Labučio vaidmuo patikėtas Sigitui Jakubauskui. Būsimojo ministerio Jotauto Kristauto stotą bando išlaikyti Aidas Matutis. Kaimietę Oną, patarnaujančią pas Lietuvius, vaidina Eglė Stanišauskaitė. Populiarias lietuvių dainas atlieka Giedotojai – aktoriai Dalius Jančiauskas, Severinas Norgaila ir Danguolė Petraitytė-Burbienė.
Valstybinis Šiaulių dramos teatras
