Panevėžio visuomenės sveikatos centro (toliau – Centras) specialistai primena, kad pavasaris – tinkamas metas išsitirti šulinio vandenį. Po pavasario polaidžio vanduo gali patekti į šachtinius šulinius, dėl to gali pasikeisti maistui naudojamo vandens sauga ir kokybė. Gerti ir naudoti maisto gaminimui šulinio vandenį galima tik įsitikinus, ar jame esančių komponentų kiekiai neviršija Lietuvos higienos normos HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. V-455 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ (toliau – HN 24:2003) nustatytų reikalavimų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. V-1041 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 7 d. įsakymo Nr. V-669 „Dėl apsinuodijimų nitritais ir nitratais diagnostikos ir profilaktikos“ pakeitimo“, Centras, gavęs pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos pranešimą apie nėščiąją ar kūdikį iki 6 mėn. amžiaus, kurių maistui naudojamas šachtinio šulinio vanduo, nurodytų asmenų nuolatinėje gyvenamojoje vietoje organizuoja šachtinio šulinio vandens cheminį tyrimą azoto grupės junginių – nitritų ir nitratų – kiekiui nustatyti. Minėtai asmenų grupei cheminis šulinio vandens tyrimas atliekamas nemokamai.
Centro duomenimis, 2015 metais Panevėžio apskrityje buvo ištirti 268 šachtiniai šuliniai, kurių vandenį naudoja nėščiosios ir kūdikiai iki 6 mėn. amžiaus, kai 2014 metais – 286. Praėjusiais metais 35 proc. tirtų šulinių vandens mėginiai neatitiko HN 24:2003 nustatytų reikalavimų, kai 2014 metais jų buvo daugiau – 40 proc. Pastaraisiais metais daugiausiai chemiškai užteršti šuliniai buvo Biržų ir Kupiškio rajonuose (daugiau nei 40 proc.). 2015–2014 metais mažiausiai šulinių vanduo buvo užterštas Rokiškio rajone (atitinkamai 15 proc. ir 30 proc.).
Gerti nitratais ar nitritais užterštą vandenį ypač pavojinga kūdikiams ir nėščiosioms. Nitratai organizme virsta nitritais, kurie susijungia su kraujo baltymu hemoglobinu ir sudaro methemoglobiną, kuris negali pernešti į audinius deguonies, todėl audiniuose vystosi deguonies badas. Kūdikių apsinuodijimas nitratais ir nitritais vadinamas methemoglobinemija arba ,,pamėlusių kūdikių“ sindromu. Kūdikiams atsiranda pykinimas, vėmimas, dusulys, pamėlsta oda ir gleivinės. Sunkiais atvejais atsiranda traukuliai, kūdikis gali mirti. Svarbu žinoti ir prisiminti, kad nitritais ir nitratais užterštas vanduo neturi specifinio skonio, kvapo ar spalvos. Šių cheminių medžiagų iš šulinio vandens nepavyksta pašalinti ir virinant.
Informuojame, kad 2016 m. kovo 21-25 d. Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (toliau – NVSPL) kviečia išsitirti šachtinių šulinių bei artezinių gręžinių vandenį pigiau nei įprastai. Vandens mėginius į nurodytas priėmimo vietas reikia pristatyti švarioje 1,5 l talpos plastikinėje taroje. Bus atliekami azoto grupės junginių tyrimai – nustatomas nitrito, nitrato bei amonio kiekis. Daugiau informacijos rasite NVSPL interneto svetainėje www.nvspl.lt.
