Panevėžys toliau stiprina pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms – pradedamas antrasis kolektyvinės apsaugos statinių aprūpinimo būtinųjų priemonių atsargomis etapas. Iš Valstybės gynybos fondo šiam etapui skirta 120 tūkst. eurų. Už šias lėšas bus įsigytos priemonės, reikalingos laikinai apgyvendinti gyventojus ir užtikrinti jiems būtiniausias sąlygas ekstremaliosios situacijos ar evakuacijos atveju.
Finansavimas skirtas Panevėžio miesto savivaldybės administracijai pasirašius projekto sutartį su Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija ir viešąja įstaiga Vidaus reikalų ministerijos projektų valdymo agentūra.
Šio etapo metu būtinųjų priemonių atsargomis bus aprūpintas Panevėžio lengvosios atletikos maniežas (Liepų al. 4), kuris yra vienas iš miesto kolektyvinės apsaugos statinių. Jame bus sudarytos geresnės sąlygos laikinai priimti gyventojus, jei mieste susidarytų ekstremalioji situacija ar prireiktų evakuacijos.
Įgyvendinant projektą planuojama įsigyti 600 sulankstomų lovų, 600 miegmaišių ir elektros generatorių. Šios priemonės padės užtikrinti laikiną gyventojų apgyvendinimą, o elektros generatorius leis statiniui veikti sutrikus elektros energijos tiekimui.
Projektą Panevėžio miesto savivaldybė įgyvendina drauge su Panevėžio nekilnojamojo turto valdymo centru, kuriam patikėjimo teise perduotas šis statinys.
Savivaldybė taip pat baigia įgyvendinti pirmąjį šio projekto etapą. Jo metu būtinųjų priemonių atsargomis aprūpinami kolektyvinės apsaugos statiniai, esantys Panevėžio kultūros centre ir Panevėžio Raimundo Sargūno sporto gimnazijoje. Šiems statiniams jau nupirkti miegmaišiai ir du mobilūs elektros generatoriai, o artimiausiu metu bus pasirašyta sutartis dėl daugiau kaip 1300 sulankstomų lovų pristatymo.
Abiejų projekto etapų vertė siekia beveik 350 tūkst. eurų.
Kas yra kolektyvinės apsaugos statiniai?
Kolektyvinės apsaugos statiniai – tai iš anksto savivaldybių parinkti pastatai, kuriuose ekstremaliosios situacijos, evakuacijos ar karo metu gali būti laikinai apgyvendinami gyventojai ir užtikrinamos būtiniausios gyvenimo sąlygos. Dažniausiai tokie statiniai yra mokyklos, gimnazijos, kultūros ar sporto centrai.
Šie statiniai skirti ne trumpalaikei apsaugai nuo sprogimo bangos ar skeveldrų, o ilgesniam laikotarpiui priimti ir apgyvendinti gyventojus, kai žmonėms tenka laikinai palikti savo namus. Juose gali būti organizuojamas gyventojų aprūpinimas maistu, vandeniu, higienos priemonėmis ir kita būtina pagalba.
Ką daryti, jeigu kolektyvinės apsaugos statinio nėra šalia?
Civilinės saugos specialistai primena, kad kilus pavojui, pirmiausia svarbu vadovautis oficialiais gyventojų perspėjimo pranešimais ir Savivaldybės nurodymais.
Jeigu prireikus nebūtų galimybės nedelsiant pasiekti kolektyvinės apsaugos statinio ar priedangos, rekomenduojama ieškoti saugiausios vietos pastato viduje ir vadovautis vadinamąja dviejų sienų taisykle – pasirinkti patalpą, kurioje tarp žmogaus ir pastato išorės būtų bent dvi sienos. Tokia vieta gali būti koridorius, laiptinė, rūsys ar kita vidaus patalpa be langų. Ši rekomendacija padeda sumažinti sužeidimų riziką nuo stiklo šukių, nuolaužų ar kitų pavojingų veiksnių. Informaciją apie artimiausius kolektyvinės apsaugos statinius ir kitus civinės saugos patarimus gyventojai gali rasti platformoje LT72 bei Panevėžio miesto savivaldybės interneto svetainėje panevezys.lt.
