Šiandien Panevėžys tapo susitikimų vieta kūrybai, jautrumui ir įtraukumui – Juozo Miltinio dramos teatre vyksta tarptautinis neįgaliųjų teatrų festivalis „Raudonas džiazas“. Tai tęstinis, jau 27 metus gyvuojantis renginys, kurio ištakos – Panevėžyje gimęs festivalis „Širdys vilčiai plaka“. Nuo šių metų jis atsinaujino ne tik vardu, bet ir forma – įgavo platesnį kūrybinį užmojį ir simboliškai peržengė naują slenkstį, persikeldamas į profesionalią teatro sceną.
„Panevėžys – atviras miestas, kuriame kiekviena kūrybinė iniciatyva yra laukiama ir vertinama. Šis festivalis liudija, kaip kultūra sujungia bendruomenes ir stiprina tarpusavio ryšius. Tai išskirtinis renginys – jautrus, prasmingas, įkvepiantis. Dėkoju visiems dalyviams, jų mokytojams, artimiesiems ir organizatoriams, kurių dėka Panevėžys šiandien tampa vieta, kurioje svarbiausia – žmogus, jo išgyvenimai ir gebėjimas kurti“, – sako Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė.
Festivalį organizuoja Panevėžio socialinių pokyčių centras. Jame dalyvauja teatro kolektyvai iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Alytaus, Marijampolės, Pasvalio, Ukmergės, Zarasų ir kitų Lietuvos miestų. Profesionalioje teatro scenoje pasirodo jaunuoliai su intelekto negalia – kiekvienas spektaklis čia tampa ne tik menine išraiška, bet ir gyvu pasakojimu apie jų pasaulio matymą, bendruomenę ir ryšį su žiūrovu.
Festivalis keičia ne tik savo formą, bet ir visuomenės požiūrį į neįgaliųjų meną. Pavadinimas „Raudonas džiazas“ pasirinktas neatsitiktinai – raudona simbolizuoja emocijų jėgą, augimą, kūrybos laisvę. Džiazas – tai improvizacija, saviraiškos kalba, gimstanti iš jausmo, o ne taisyklių. Toks ir šis festivalis – autentiškas, jautrus, atviras, drąsus.
Renginys dar kartą parodo, kad teatras – galinga priemonė kurti prasmingą ryšį tarp žmonių ir atverti sceną visiems, norintiems būti išgirstiems.
Festivalis Panevėžyje – tai susitikimų, bendrystės ir kūrybos erdvė, kurioje iš skirtingų patirčių gimsta vienas bendras pasakojimas. Toks yra miestas, kuris vertina kiekvieną balsą, kiekvieną istoriją. Panevėžys. Kaip mes.
