Panevėžio miesto Taryba pritarė, kad Savivaldybės administracija parengtų projekto „Skatinti rūšiuojamąjį atliekų surinkimą Panevėžio mieste“ įgyvendinimo planą, kuriuo bus siekiama gauti finansavimą iš Europos Sąjungos fondų. Ekologijos ir tvarumo skatinimas – viena iš Panevėžio strateginio plano dalių, todėl mieste nuosekliai integruojama moderni atliekų tvarkymo sistema prisidedanti prie švaresnės aplinkos kūrimo.
Panevėžyje yra įrengtos 35 modernios aikštelės su požeminiais atliekų surinkimo konteineriais, skirtais stiklui, plastikui, popieriui ir mišrioms buitinėms atliekoms rūšiuoti. Tam vietos pasirinktos prie pagrindinių gatvių, centrinėje miesto dalyje ir kt.
Nuo šių metų pradžios įsigaliojo ES direktyva, kuri numato iš bendro atliekų srauto atskirti biologiškai skaidžias maisto ir virtuvės atliekas, kad atliekų tvarkytojai galėtų tinkamai organizuoti maisto atliekų surinkimą. Siekiant įgyvendinti minėtą direktyvą – užtikrinti atskirą maisto atliekų surinkimą –aikštelėse po žeme bus įrengtos papildomos talpos-konteineriai. Išplėtus dabartines požeminių atliekų surinkimo aikšteles tikimąsi padidinti rūšiuojamųjų atliekų kiekį Panevėžio mieste. Požeminėse atliekų surinkimo aikštelėse įrengus penktą talpą, ji bus skirta jau pradėtoms rūšiuoti maisto atliekoms. Kol tokių nėra, laikinai vietomis sukeisti maisto atliekų ir stiklo konteineriai. Įgyvendinus planuojamą projektą stiklo taros surinkimo talpos bus vėl sugražintos atgal po žeme.
Šiuo metu individualių namų gyventojams yra dalinami 120 litrų talpos maisto ir virtuvės atliekų rūšiavimo konteineriai su filtru ir 7 litrų talpos rudi maisto ir virtuvės atliekoms rūšiuoti skirti kibirėliai bei rūšiavimo atmintinė. Jiems maisto ir virtuvės rūšiuojamų atliekų surinkimas planuojamas nuo spalio 1 d.
Panevėžio miesto savivaldybė teikti paraiškas numato jau 2025 m. I ketvirtį. Bendra projekto vertė siekia per 700 tūkst. Eur. Iš jų daugiau kaip 601 tūkst. eurų būtų Europos Sąjungos fondų lėšos. Viską užbaigti planuojama iki 2028 m. pabaigos.
Augalinės bei gyvūninės kilmės maisto likučiai sudaro didelę dalį atliekų, kurios atsiduria mišrių komunalinių atliekų konteineriuose. Kiekvieną dieną gyventojai sukdamiesi virtuvėje po savęs palieka vaisių ir daržovių, mėsos, žuvies ir kitų naudoti netinkamų maisto produktų, riebaluotų popierinių rankšluosčių, servetėlių, arbatos pakelių ar kavos tirščių atliekas. Skaičiuojama, kad per metus iš vieno gyventojo galima surinkti apie 40 kg virtuvės atliekų. Mažinant atliekų kiekį, kuris patenka į sąvartynus, mažėja ir atliekų tvarkymo išlaidos.
