2025 m. „Via Lietuva“ nuosekliai tęsė anksčiau pradėtus strategiškai svarbius projektus, pradėjo naujus kelių infrastruktūros tvarkymo darbus, turinčius ilgalaikę reikšmę šalies susisiekimui, regionų plėtrai ir nacionaliniam saugumui. Didelis dėmesys šiemet buvo skiriamas tarptautiniams transporto koridoriams, tiltų ir viadukų būklės gerinimui, eismo saugos stiprinimui.
„2025-ieji metai buvo reikšmingi Lietuvos keliams: žengėme svarbų žingsnį ir įkūrėme Kelių fondą. Neabejoju, kad besiskundžiančių kelių būkle artimiausias metais sumažės. Šiemet tvarkėme visą šalies kelių tinklą – nuo tarptautinių transporto koridorių ir magistralių iki regionams svarbių krašto bei rajoninių kelių. Investavome tiek į byrančių tiltų ir viadukų atstatymą, tiek į žvyrkelių asfaltavimą regionuose. Didelį dėmesį skyrėme ir inovatyviems sprendimams, pavyzdžiui įdiegėme dinaminį greitį – žiemą dėl geresnių oro sąlygų magistralėse galima važiuoti greičiau, sankryžose šviesoforus modernizavome taip, kad jie veiktų tik tada, kai reikia, keliuose pradėjo bandymus naujausios eismo srautus fiksuojančios kameros, taip mažiname spūstis ir padidinsime eismo saugumą. Džiaugiuosi, kad mūsų keliai tampa ne tik saugesni, bet ir išmanūs“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.
2025 metais „Via Lietuva“ didžiausią dėmesį skyrė kritinės būklės infrastruktūros atnaujinimui ir strategiškai svarbiems objektams. Prioritetas teiktas projektams, kurie ne tik sprendžia ilgalaikes problemas, bet ir stiprina susisiekimo patikimumą bei šalies saugumą.
„Kelių ir tiltų būklė yra vienas jautriausių infrastruktūros klausimų, todėl 2025 metais kryptingai investavome ten, kur situacija buvo kritinė. Mūsų tikslas – ne laikini sprendimai, o ilgalaikė, patikima infrastruktūra, kuri užtikrina saugų judėjimą, regionų pasiekiamumą, o reikalui esant, ir karinį mobilumą. Ypatingą dėmesį skiriame ir strateginiams projektams, kurių įgyvendinimas užtikrina kelių infrastruktūros patikimumą, kuria ilgalaikę naudą visai šaliai“, – sako „Via Lietuva“ generalinis direktorius Martynas Gedaminskas.
Vienu svarbiausių projektų išlieka „Via Baltica“ modernizavimas. 2025 m. buvo intensyviai vykdomi paskutinio – ketvirtojo – ruožo iki Lietuvos ir Lenkijos valstybių sienos darbai. Rekonstruotas 12 km ruožas pertvarkytas į keturių eismo juostų automagistralę su pažangia inžinerine infrastruktūra – žaliuoju tiltu gyvūnams, tuneliais, viadukais, modernia stovėjimo aikštele. Tai paskutinis etapas, kuriuo užbaigiamas maždaug 40 kilometrų ilgio „Via Baltica“ atkarpos nuo Marijampolės iki Lietuvos ir Lenkijos valstybių sienos rekonstravimas, pradėtas prieš trejus metus.
Kartu 2025 m. pasirašytos sutartys dėl specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo „Via Baltica“ ruožuose nuo Kauno iki Latvijos sienos – tai pirmasis žingsnis, ruošiantis šiuos kelius ateityje pertvarkyti į modernią, keturių eismo juostų automagistralę.
2025 m. pradžioje pradėtas magistralinio kelio Vilnius–Utena (A14) ruožo nuo Nemenčinės sankryžos iki Molėtų rekonstravimas. Šis projektas apima daugiau nei 40 kilometrų ilgio (21,5–64,3 km) ruožo modernizavimą, iš esmės keičiant kelio parametrus, gerinant eismo pralaidumą, saugą ir patogumą.
Šiais metais pradėti Tarandės tunelio statybos darbai po magistraliniu keliu Vilnius–Panevėžys (A2). Šis projektas svarbus ne tik pastaraisiais dešimtmečiais sparčiai augusiai Tarandei, bet ir eismo saugai, tinkamam transporto priemonių pralaidumui.
2025 m. reikšmingas dėmesys skirtas tiltų ir viadukų būklei: per metus kapitaliai sutvarkyta ar rekonstruota 29 tiltai ir viadukai, iš jų 11 – kritinės būklės. Dar 160 tiltų ir viadukų sutvarkyta remontuojant atskirus jų elementus, taip prailginant jų eksploatacijos laiką ir išvengiant eismo ribojimų.
Intensyviausioje šalies automagistralės A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda 87,3 km metų pradžioje pradėtas blogiausios būklės tilto Lietuvoje – tilto per Kruną – rekonstravimas. Įrengus laikiną tiltą, pastatytas naujas Kaunas–Vilnius krypties tiltas, kuriuo eismas paleistas šių metų pabaigoje.
Tuo pat metu baigiami ar tęsiami kiti svarbūs tiltų, viadukų ir estakadų tvarkymo projektai – anksčiau nei planuota baigtas tvarkyti tiltas per Dubysą ties Ariogala, suremontuotas tiltas per Šuniją, magistraliniame kelyje Kaunas–Marijampolė–Suvalkai kapitaliai sutvarkyta Sargėnų estakada (viadukas), tęsiami tilto per Nevėžį Kėdainiuose darbai. Pradėti ir kiti projektai – tilto per Šešupę Kudirkos Naumiestyje, Gėluvos ir Zarasų viadukų remontai, pasirašyta sutartis dėl pietinio tilto per Nerį (Kleboniškio) Kaune kapitalinio remonto.
2025 m. toliau tvarkyti valstybinės reikšmės keliai iš viso sutvarkyta 120 km. Didelis dėmesys skirtas siaurų krašto kelių, kurių važiuojamosios dalies plotis nesiekė 5 metrų, tvarkymui. Per metus kapitaliai suremontuota daugiau kaip 35 km tokių kelių. Darbai baigti keliuose Paliūniškis–Vabalninkas (Nr. 191), Vievis–Aukštadvaris (N. 221) ir Pirčiupiai–Jašiūnai (Nr. 176). Pastarasis kelias yra ne tik svarbus vietos gyventojams, bet ir reikšmingas Europos Sąjungos karinio mobilumo požiūriu, užtikrinant susisiekimą su Rūdninkų poligonu.
Metų pradžioje pradėti rajoninio kelio Leipalingis–Kapčiamiestis–Kauknoris (Nr. 2505) paprastojo remonto darbai, kurių metu bus pagerinta svarbi 10 km (18,1–28,1 km) ilgio kelio atkarpa, sklandžiai susijungianti su modernizuotais keliais Lenkijos pusėje, ir sutvarkyti tiltai per Niedą ir Kalvį. Tai bendrai su parneriais – Seinų apskritimi, Seinų valsčiumi ir Lazdijų rajono savivaldybe – vykdomas projektas pagal Interreg VI-A Lietuvos–Lenkijos programą.
Be strateginių projektų, 2025 m. pradėti ir žvyrkelių asfaltavimo darbai pagal naują programą – pasirašyta 19 sutarčių daugiau nei 100 kilometrų žvyrkelių asfaltavimui. Pradėti asfaltavimo darbai trijuose rajoniniuose keliuose Lapiakalnis–Abromiškės–Žebertonys (Nr. 4730), Kiduliai–Gelgaudiškis–Gerdžiūnai (Nr. 3807), Balbieriškis–Jiestrakis–Plutiškės (Nr. 3304), bendras asfaltuojamų ruožų ilgis – apie 20 km.
Nemažas dėmesys skirtas eismo saugai: buvo diegiamos priemonės avaringose ir potencialiai pavojingose vietose, pertvarkytos 38 pėsčiųjų perėjos, nutiesta naujų arba sutvarkyta 27 km pėsčiųjų ir dviračių takų, o Darbėnų sankryžos pertvarkymas į žiedinę magistraliniame kelyje Klaipėda–Liepoja (Nr. A13) tapo sėkmingu pavyzdžiu, kaip per trumpą laiką galima pasiekti reikšmingų rezultatų. Iš viso per metus įrengta 14 žiedinių ir sutvarkyta 43 vieno lygio sankryžos.
2025 m. buvo įgyvendinta ir keletas inovacijų. Fluorescenciniais dažais paženklintas krašto kelyje Vilijampolė–Žeimiai–Šėta (Nr. 232), pėsčiųjų ir dviračių bei takas nuo 35,45 ir 35,85 km. Dažai dienos metu kaupia saulės šviesą, o naktį švyti be jokio papildomo apšvietimo. Antroji inovacija – dviejuose automagistralės Vilnius–Kaunas–Klaipėda (A1) ruožuose, ties Gynios tiltu ir Babtų viaduku, kelio atitvarai paženklinti atspindinčiais dažais su stiklo rutuliukais. Tai kol kas tik bandomieji projektai. Jiems pasiteisinus, bus svarstoma apie platesnį tokių priemonių diegimą.
2026 m. daugiausia dėmesio bus skiriama automagistralėms ir magistraliniams keliams, siaurų krašto kelių remontui, tiltams ir viadukams. Toliau intensyviai darbai vyks magistraliniame kelyje Vilnius–Utena, bus tvarkomas Krunos tiltas, tęsiami Tarandės tunelio statybos darbai.
Apie AB „Via Lietuva“
„Via Lietuva“ – valstybės valdoma įmonė, atsakinga už Lietuvos kelių modernizavimą, priežiūrą ir eksploatavimą. Bendrovė rūpinasi daugiau nei 21 tūkst. km valstybinės reikšmės kelių, daugiau nei 1500 tiltų, viadukų, tunelių ir daugiau nei 2000 km pėsčiųjų ir dviračių takų.
