Greitesnis susisiekimas su Lietuvos ir kitų Baltijos šalių miestais, naujos galimybės verslui ir investicijoms – tokį potencialą Panevėžio regionui atveria „Rail Baltica“ ir šalia būsimos infrastruktūros planuojama laisvoji ekonominė zona. Šiandien planuojami projektai Panevėžį jungia su gerokai platesniu ekonominiu ir susisiekimo tinklu, tačiau pati logika miestui pažįstama jau daugiau kaip pusantro šimtmečio: geras susisiekimas ne kartą tapo svarbia Panevėžio augimo sąlyga.
„Panevėžio istorija rodo, kad geras susisiekimas miestui visada reiškė daugiau nei trumpesnį kelią – jis atverdavo naujas ekonomines galimybes. „Rail Baltica“ šiandien mums atveria jau europinio masto perspektyvą. Miestas ir regionas jai rengiasi dabar – planuojame teritorijas ir ekonominės plėtros sprendimus, kurie naująją jungtį leistų susieti su investicijomis, darbo vietomis ir nauja ekonomine veikla“, – sako Panevėžio miesto vicemeras Rytis Račkauskas.
„Rail Baltica“ – naujas Panevėžio susisiekimo etapas
„Rail Baltica“ sujungs Varšuvą, Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą ir Taliną. Panevėžiui tai reiškia galimybę tapti viena iš svarbių tarptautinio susisiekimo grandžių tarp Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių.
Gyventojui tai pirmiausia reikštų greitesnes keliones ir platesnį pasiekiamų studijų, darbo bei paslaugų ratą. Verslui – patogesnę logistiką ir ryšį su tarptautiniais ekonominiais srautais.
Tačiau vien geležinkelio linija savaime miesto ekonomikos nepakeičia. Todėl Panevėžio miesto ir rajono savivaldybės jau rengiasi išnaudoti atsiveriantį susisiekimo potencialą.
Savivaldybės yra pasirašiusios bendradarbiavimo sutartį dėl Panevėžio regiono laisvosios ekonominės zonos, atlikta galimybių studija, numatyta teritorija šalia būsimos „Rail Baltica“ infrastruktūros. Planuojama čia steigti naują laisvąją ekonominę zoną, orientuotą į aukštos pridėtinės vertės gamybą, technologijas, gynybos pramonę, logistiką ir inovacijas.
Galimybių studijoje skaičiuojama, kad visiškai išvysčius teritoriją joje galėtų būti sukurta iki 7 tūkst. darbo vietų, privačios investicijos per visą projekto laikotarpį galėtų siekti apie 3 mlrd. eurų, o vietos tiekėjams sukuriama ekonominė vertė – viršyti 22 mlrd. eurų.
Šiandien planuojant naują tarptautinio susisiekimo etapą įdomu atsigręžti į Panevėžio istoriją.
Geležinkelis pakeitė Panevėžio raidą
Vienas svarbiausių miesto raidos lūžių įvyko dar XIX amžiaus pabaigoje. 1873 metais greta Panevėžio buvo nutiesta Radviliškio–Daugpilio plačiojo geležinkelio atkarpa. Pailginus Bajorų, dabartinę Respublikos, gatvę ir jos gale 1888 metais pastačius tiltą, susiformavo nauja miesto transporto arterija.
Galima tik numanyti, kokį proveržį tuo metu reiškė geležinkelis. Dar XX amžiaus pradžioje pašto karieta atstumą tarp Ukmergės ir Panevėžio įveikdavo per 20,5–21,5 valandos. Jos vidutinis greitis nesiekė nė 3,5 kilometro per valandą.
1898 metais Panevėžį pasiekė ir Panevėžio–Pastovių siaurasis geležinkelis. Šių geležinkelių plėtra paspartino miesto augimą ir XIX amžiaus pabaigoje tapo vienu kertinių Panevėžio virsmo iš provincijos miestelio į pramonės centrą postūmių.
Vietos verslui atsivėrė tiesioginiai eksporto keliai į didžiausius Europos ir kitus miestus bei Liepojos uostą. Naujoji transporto arterija leido vietos malūnams masiškai gabenti milijonus pūdų miltų. Vien 1903 metais siauruoju geležinkeliu buvo pervežta net 65 tūkst. tonų krovinių ir daugiau kaip 40 tūkst. keleivių.
Susisiekimas – miesto ekonomikos variklis
Logistinis proveržis ne tik garantavo nuolatinį žaliavų tiekimą didiesiems fabrikams, bet ir sukūrė šimtus naujų darbo vietų. Geležinkelis Panevėžiui tapo ne vien susisiekimo priemone – jis iš esmės pakeitė miesto ekonominės plėtros mastą ir kryptį.
Po kelių dešimtmečių panaši ekonominė logika lydėjo ir automobilių kelių plėtrą. 1934–1936 metais buvo tiesiamas Panevėžio–Ramygalos plentas. Nutiesta 21,8 kilometro naujo kelio, o istoriniuose šaltiniuose pabrėžiama jo ekonominė reikšmė – geresnis susisiekimas su Panevėžiu buvo svarbus Ramygalos krašto ūkininkams ir vietos ekonominiam gyvenimui. Vėliau ši kryptis tapo platesnio Aukštaičių plento, jungusio Panevėžį su kitais Lietuvos miestais, dalimi.
Praėjus daugiau nei pusantro šimtmečio nuo pirmosios didžiosios geležinkelio jungties ir devyniems dešimtmečiams nuo Panevėžio–Ramygalos plento statybos, keičiasi transporto mastelis ir technologijos, tačiau ekonominė logika išlieka atpažįstama: Panevėžio geografinę padėtį paversti galimybe žmonėms ir verslui.
Šį kartą jungtis planuojama ne tarp Panevėžio ir gretimų miestų. Ji drieksis per Baltijos valstybes į bendrą Europos geležinkelių tinklą. Panevėžiui tai bus vienas reikšmingiausių artimiausių dešimtmečių susisiekimo pokyčių. Jo ekonominiam potencialui išnaudoti miestas ir regionas jau rengiasi – planuojama, kaip naująją infrastruktūrą susieti su investicijomis, darbo vietomis ir nauja ekonomine veikla.
Miesto gimtadienis – gera proga prisiminti, kad Panevėžio raidą ne kartą keitė naujos jungtys. XIX amžiuje tai buvo geležinkelis, tarpukariu – modernėjantis kelių tinklas, šiandien – europinės vėžės „Rail Baltica“. Keičiasi mastelis, tačiau tikslas išlieka tas pats – geresnį susisiekimą paversti realiomis galimybėmis miestui ir jo žmonėms.
