Sezono starte Utenos „Juventus“ kol kas neprimena tos komandos, kuri gegužę ir birželį pribloškė visą Lietuvą savo žygiu iki LKL, kurią remia „Betsson“, finalo.
Per pirmąjį sezono mėnesį Lietuvos vicečempionai iškovojo tik dvi pergales prieš turnyrinės lentelės apačios komandas – Kėdainių „Nevėžį-Paskolų klubą“ ir „Tauragę“. Tuo tarpu mačai su Europos taurės ekipomis – Panevėžio „Lietkabeliu“, Klaipėdos „Neptūnu“ ir „Šiauliais“ – baigėsi nesėkmėmis. Negana to, Čempionų lygos pirmajame mače teko sugerti skaudų smūgį prieš Malagos „Unicaja“ (69:105).
Paskutinis mačas Saulės mieste, atrodė, veda į pergalę – nuo pirmojo ketvirčio pabaigos iki ketvirtojo kėlinio vidurio uteniškiai pirmavo, vienu metu mėgaudamiesi 14 taškų persvara. Vis tik tragiškas ketvirtasis kėlinys, per kurį svečiai pelnė tik tris taškus baudų metimais, kainavo pergalę.
„Tris taškus pelnyti, ir dar ne iš žaidimo, žaidžiant ne rankinį, o krepšinį… Nežinau, sudėtinga“, – po mačo Šiauliuose sunkiai žodžius rinko „Juventus“ strategas Laimonas Eglinskas.
Sekmadienį uteniškių laukia ne ką lengvesnis testas, kurį šiame sezone kol kas išlaikė tik Kauno „Žalgiris“. Į Uteną atvyksta šešių laimėjimų seriją, įskaitant ir Citadele KMT turnyrą, fiksuojantys „Gargždai“. Susitikimą nuo 16.30 val. tiesiogiai transliuos BTV televizija ir „Telia Play“.
Po pastarosios pergalės Tauragėje gargždiškių vyr. treneris Paulius Malašauskas neslėpė, kad toks jo treniruojamo klubo startas kaipmat uždės taikinį ant auklėtinių nugarų.
Bene didžiausią taikinį nešios pajūrio klubą į priekį vedantis JaQuanas Carlosas. Šiuo metu amerikietis karaliauja pelnytų taškų (22,2), rezultatyvių perdavimų (7,4), perimtų kamuolių (2,2) ir naudingumo balų (27) kategorijose.
„Vienas pagrindinių tikslų yra sustabdyti jį, – kalbėdamas su portalu LKL.lt tvirtino „Juventus“ gynėjas Laurynas Beliauskas. – Kol kas nelabai pavyko kažkuriai komandai jį pristabdyti. Manau, tą padarius, iš karto ateitų teigiamas rezultatas.“
Po metų pertraukos į Uteną sugrįžęs snaiperis kol kas dar nedemonstruoja sau įprastų skaičių, tačiau yra svarbus rotacijos krepšininkas – per 25 minutes jis vidutiniškai pelno 10,8 taško (45,8 proc. trit.), atkovoja 4,4 kamuolio, atlieka 1,6 rezultatyvaus perdavimo ir renka 9,8 naudingumo balo.
Nepaisant susidėjusių aplinkybių, panikos mygtuko Utenoje niekas nespaudžia. Tiek naujai surinktai komandai, tiek pačiam krepšininkui, jo paties teigimu, reikia laiko.
„Mūsų komanda turi labai didelį potencialą, tiesiog jį reikia išpildyti. Čia viskas priklauso nuo mūsų. Patys darome kvailas klaidas, patys prarandame koncentraciją. Su darbu viskas taisysis, viskas gerės, atrasime visi savo vaidmenis ir žaidimas tik taisysis“, – tvirtino 29-erių gynėjas.
Rungtynių dieną portale LKL.lt – pokalbis su „Juventus“ atstovu L. Beliausku.
– Naujajame sezone praėjo pirmas mėnuo – tikriausiai galima susidaryti objektyvesnį vaizdą nei vasarą. Koks pirmasis mėnuo buvo „Juventus“ – toks, kokio galima tikėtis, ar nemaloniai nustebinęs?
– Manau, visų lūkesčiai buvo didesni, bent jau kaip visi kalbėjo vasarą, kad sudėtis labai gera ant popieriaus, bet, kaip matome, realybė truputį kitokia. Reikia laiko susižaisti visiems kartu, nes trys žaidėjai nežaidę Europoje. Esate turbūt girdėję, aš kartoju tuos pačius dalykus, ką sakė treneris per spaudos konferencijas. Reikia laiko nugludinti žaidimą ir, manau, vyksta geras procesas.
– Paskutinis mačas Šiauliuose buvo permainingas – praradote nemažą persvarą, per ketvirtąjį kėlinį pelnėte tik tris taškus baudų metimais, antroje pusėje atlikote tik vieną rezultatyvų perdavimą. Kas nutiko? Ar atsakėte sau į klausimus, kurie kilo po rungtynių?
– Pažiūrėjome visi kartu rungtynes, pasidarėme išvadas. Patys žinome, viešai nesakysiu prieš rungtynes, bet kiekvieną dieną, prieš kiekvienas rungtynes daromės išvadas, stengiamės tobulėti, tų pačių klaidų nekartoti. Žiūrėsime, kaip mums pavyko ir kokia reakcija bus sekmadienį.
– Kol kas, atrodo, nemažai banguojate. Panašus buvo ir mačas su Panevėžio „Lietkabeliu“. Ką tai sako apie jūsų komandą? Kokios pirminės išvados?
– Mūsų komanda turi labai didelį potencialą, tiesiog jį reikia išpildyti. Čia viskas priklauso nuo mūsų. Patys darome kvailas klaidas, patys prarandame koncentraciją. Su darbu viskas taisysis, viskas gerės, atrasime visi savo vaidmenis ir žaidimas tik taisysis.
– Jūsų naujokas Emmanuelis Nzekwesi pirmajame mače buvo efektyvus, tačiau kai kurie jo metimai atrodė atsitiktiniai. Ką spėjote pamatyti per šiek tiek ilgesnį laiką ir kokias komandos bėdas gali išspręsti olandas?
– Labai džiugina jo energija. Kovoje dėl kamuolių tikrai pastūmėjimas į priekį bus jo energija. Kaip žinote, komandoje ne vienas naujas žaidėjas ir, kaip sakiau, reikia laiko ir jam, ir mums. Aš manau, kai susilipdysime pilnai, tada bus kiti rezultatai.
– Sužaidėte tik vieną mačą Čempionų lygoje, bet pamokų jau galėjote pasisemti daug. Ar tokie mačai grūdina, ar visgi pralaimėjimai tokiu skirtumu visiškai neatneša jokios naudos?
– Aišku, grūdina. Labai skaudūs tokie pralaimėjimai, jie lieka ilgam, juos prisimeni ir natūralu, kad norisi nekartoti tų pačių klaidų, gerinti žaidimą. Į kitas rungtynes, labai tikiuosi, išeisime visai kitaip nusiteikę ir pasidarę išvadas. Iš tikrųjų labai daug tos rungtynės patirties duoda prieš tokius varžovus ir tikrai pasisemsime gerų patirčių. Manau, ir būsime geresni.
– Kuo nustebino „Unicaja“? Lietuvoje žaidžiate su „Žalgiriu“, „Rytu“, kurie nominaliai yra panašaus arba aukštesnio lygio už ispanus, tačiau retai nutinka, kad jiems pralaimėtumėte tokiu skirtumu. Kuo „Unicaja“ buvo kitokia?
– Nebuvo, kad tos rungtynės buvo visiškai tragiškos. Mes tiesiog paleidome juos ir jie kaip bėgo, taip ir nubėgo tolyn. Mes praradome koncentraciją, išsibarstėme kaip komanda ir nebesusirinkome savęs. Taip ir gavosi, kad tas pranašumas vis didėjo ir didėjo, o nemažėjo. Dažnai būna, kad komandos pabėga 20–30 taškų, bet vėliau rungtynėse grįžta. Kaip sakau, ta koncentracijos stoka ir mūsų, kaip komandos, nepatirtis, įdirbio trūkumas tą ir lėmė. Aš manau, su laiku tokių atvejų vis mažės ir galiausiai visai nebebus.
– Koks jausmas žaisti namų mačą Vilniuje? Ar apskritai yra jausmas, jog tai namų rungtynės?
– Truputį keista ta kelionė varžybų dieną į Vilnių, bet tikrai jaučiasi kaip namų rungtynės: daug fanų atvažiavo, apsirengę visi raudonai, palaiko komandą. Jie tikrai buvo garsūs ir nesijautė, kad žaidžiame išvykoje. Visai jauku toje arenoje buvo. Kiek žiūrovų susirinko, tiek tikrai pakako, jie buvo labai garsūs. Manau, viskas gerai išsisprendė – dar turime namų rungtynių, lauksime toliau fanų palaikymo.
– Čempionų lygos tvarkaraštis nėra labai intensyvus. Ar tos dvigubos savaitės su kelionėmis, sudėtingais varžovais, kelia bent kažkiek nerimo? Ar nebus sunku su tuo tvarkytis?
– Nemanau. Nebus daug tų dvigubų savaičių, visi esame profesionalai, pasiruošime. Manau, viskas bus tvarkoje. Normalu, kad turime dvejas rungtynes – likusios komandos viduryje savaitės taip pat žaidžia KMT rungtynes. Nemanau, kad čia yra kažkoks blogas dalykas.
– Tavo paties skaičiai, lyginant su užpraėjusiu sezonu, nežymiai prastesni – mažiau rezultatyvių perdavimų, „Genius IQ“ įrankis rodo, kad kiek mažiau veržiesi į baudos aikštelę. Ar jaučiasi žaidybinis pokytis, lyginant Kęstučio Kemzūros ir Laimono Eglinsko sistemas?
– Taip, kitas žaidimas, kitas treneris, kiti žaidėjai. Kaip sakau, dar visi ieško savo vietos, visi ieško savo situacijų ir, manau, su laiku viskas išsigrynins, išsiaiškinsime. Anksti dar kažką spręsti.
– Į komandą sugrįžai kaip visiškai susiformavęs žaidėjas, šiame sezone švęsi trisdešimtmetį. Kokius lūkesčius keli pats sau šiame karjeros etape – tiek asmeniškai, tiek komandiškai?
– Turbūt girdėjote apie komandos lūkesčius – jie yra aukščiausi: tiek Europoje patekti į „Top-16“, tiek Lietuvoje dėl prizinių vietų kovoti. O asmeniniai lūkesčiai – nenustoti tobulėti ir sužaisti kaip įmanoma geresnį sezoną.
– Pirmasis tavo sezonas Utenoje buvo ne itin sėkmingas komandiškai – buvo daug turbulencijų jau pačioje sezono pradžioje, o galiausiai pralaimėjote LKL, kurią remia „Betsson“, ketvirtfinalį prieš „Lietkabelį“. Dabar sugrįžai į komandą, kuri tituluojama geriausia visų laikų sudėtimi, tai yra vicečempionų klubas, rungtyniaujantis Čempionų lygoje. Kiek šios aplinkybės pakeitė „Juventus“ mentalitetą?
– Taip, jaučiasi – tikslai aukštesni, iškart didesnis spaudimas, atsakomybė, bet tai yra normalu. Ir pats klubas auga, ir tikslai didesni, biudžetas auga, viskas susideda į vieną.
– Namuose priimsite pirmojo mėnesio lygos išsišokėlius – „Gargždus“. Tai komanda, kol kas nusileidžianti tik „Žalgiriui“, turinti rezultatyviausią, daugiausiai rezultatyvių perdavimų atliekantį ir naudingiausią lygos žaidėją – J. Carlosą. Kur matai šios ekipos sėkmės receptą?
– Aš manau, kad jų komanda labai gerai susikomplektavo, žaidėjai labai tinka vienas prie kito: solidūs lietuviai, geri užsieniečiai. Motyvacijos tikrai jiems netrūksta ir, kaip matome, jie žaidžia su labai gera energija.
– Ar matosi ryškesnių silpnesnių vietų, kurias būtų galima užčiuopti?
– Čia jau pasiliksime sau skautingo dalykus, o pamatysime sekmadienį, kaip išsispręs – ar pavyks pasinaudoti tuo, ar ne.
– Ar J. Carloso sustabdymas būtų pusė darbo? Kokį įspūdį palieka šis amerikietis?
– Vienas pagrindinių tikslų yra sustabdyti jį. Kol kas nelabai pavyko kažkuriai komandai jį pristabdyti. Manau, tą padarius, iš karto ateitų teigiamas rezultatas. Žiūrėsime.
