Vasario 4 d., Kauno Santakos parke, įvyko iškilminga NATO daugianacionalinės kovinės grupės vadovavimo perdavimo ceremonija, kurios metu Lietuvos kariuomenės pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas“ perdavė kovinės grupės vėliavą Vokietijos kariuomenės 45-ajai šarvuotajai brigadai „Lietuva“. Po devynerių metų tarnybos lietuviško karinio vieneto sudėtyje NATO daugianacionalinė kovinė grupė perėjo į Vokietijos brigados Lietuvoje pavaldumą ir tapo sudėtine Vokietijos brigados dalimi.
„Daugianacionalinės kovinės grupės pavaldumo perdavimas Vokietijos 45-ajai šarvuotajai brigadai „Lietuva“ yra aiškus NATO vienybės, sąjungininkų ryžto ir ilgalaikio įsipareigojimo Lietuvos gynybai ženklas. Šiandienos saugumo aplinkoje NATO vienybė yra esminė, o Lietuvos gynybą stiprina kiekvienas sąjungininkų karys, tarnaujantis mūsų šalyje“, – sakė Lietuvos kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras.
Renginys prasidėjo Šv. Mišiomis Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje, kur buvo palaiminti tarnybą atliekantys kariai. Vėliau suformuota apie 2 tūkst. Lietuvos ir Vokietijos karių rikiuotė, su ginklais ir vėliavomis, žygiavo Senamiesčio gatvėmis iki Santakos parko. Vadovavimo perdavimo ceremonija prasidėjo NATO daugianacionalinės kovinės grupės vadovybės pasikeitimu, kai vadovavimą grupei perėmė pulkininkas leitenantas Sebstian Hagen. Buvusiam kovinės grupės vadui pulkininkui leitenantui Tobias Tiedau Lietuvos karšto apsaugos ministras Robertas Kaunas įteikė apdovanojimą už veiklą stiprinant kovinę grupę.
„Šiandien stipriausia atgrasymo žinia rusijai yra paprasta: Vokietijos 45-osios šarvuotosios brigados „Lietuva“ kariai jau yra čia, Lietuvoje. Kartu su Lietuvos kariuomene Vokietijos brigada ir NATO sąjungininkai stiprina tiek Lietuvos, tiek viso regiono saugumą. NATO daugianacionalinė kovinė grupė oficialiai tampa Vokietijos brigados Lietuvoje dalimi – taip sėkmingai pasiekėme Vokietijos brigados perkėlimo į Lietuvą veiksmų plano įgyvendinimo pusiaukelę“, – sakė krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Ceremonijos metu Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas brigados generolas Nerijus Stankevičius perdavė Vokietijos kariuomenės Sausumos pajėgų vadui gen. ltn. Christian Freuding NATO vėliavą, kuri yra Daugianacionalinės kovinės grupės Lietuvoje vėliava. Vokietijos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas vėliavą, kaip vadovavimo simbolį perdavė Vokietijos šarvuotosios brigados 45-osios „Lietuva“ vadui brigados generolui Christoph Huber. Vėliavos įteikimo ceremonija – tradicija, nuo seno žyminti vadovavimo ir atsakomybės perėmimą. Istoriškai ji simbolizuoja padalinio garbę, tapatybę ir ryžtą, todėl vėliavos perdavimas visada laikomas išskirtiniu pasitikėjimo ir bendrystės simboliu.
2016 m. Varšuvoje vykusiame viršūnių susitikime NATO nusprendė dislokuoti priešakines pajėgas rytinėje Aljanso dalyje ir 2017 metais pirmieji šio NATO kovinio vieneto kariai atvyko į Lietuvą. NATO priešakinės pajėgos buvo integruotos į Lietuvos kariuomenės Pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ sudėtį. Lietuvoje, iki pavaldumo perdavimo, treniravosi 18 rotacijų – daugiau negu 24 tūkst. karių kuriuos delegavo skirtingos NATO valstybės: Vokietija, Belgija, Čekija, Islandija, Kroatija, Liuksemburgas, Norvegija, Nyderlandai, Prancūzija. Kovinei grupei vadovaudavo ir didžiausią karių skaičių skirdavo Vokietija, o 16-ajai NATO kovinės grupės rotacijai pirmą kartą vadovavo Nyderlandų karininkas.
2025 m. vasario 5 d. NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė pervadinta į NATO daugianacionalinę kovinę grupę, kurią kaip ir anksčiau, sudaro kovinės kuopos su sunkiąja technika, žvalgybos kuopa, kovinės paramos vienetai bei valdymo elementas. Esant poreikiui, pratyboms ar realios grėsmės atveju, daugianacionalinė kovinė grupė per trumpą laiką gali būti sustiprinama papildomais pajėgumais: artilerija, oro erdvės gynyba, inžineriniais ir kitais padaliniais.
Taikos metu NATO priešakinės pajėgos dalyvauja kovinio rengimo pratybose Lietuvoje, taip gerinamas karinių pasirengimas krizės ar konflikto atveju ginti Lietuvą kartu su nacionalinėmis ir papildomai atvykstančiomis sąjungininkų pajėgomis. Kiekvienas atvykęs kontingentas pagal patvirtintus kovinio rengimo planus vykdo mokymus, kurie vainikuojami visos „Geležinio Vilko“ brigados pratybomis.
Be mokymų ir pratybų poligonuose taip pat labai svarbus NATO priešakinių pajėgų kovinio pasirengimo aspektas yra sunkiosios technikos perdislokavimas jūromis, oro uostais bei geležinkeliais. Bataliono dydžio kovinėje grupėje Lietuvoje dalyvaujančios šalys į Lietuvą be įvairių lengvųjų šaulių ginklų, granatsvaidžių ar prieštankinių sistemų, buvo perkėlusios įvairų paramos transportą, pėstininkų kovos mašinas (PKM), šarvuotus visureigius ir tankus. Pajėgos pratybose treniruotasi su tankais „Leopard 2“, PKM „Marder“, „Leclerc“ bei PKM VBCI, įvairių modifikacijų šarvuočiais M113, savaeigėmis artilerijos sistemomis PnZ2000 ir SPGH-M77 „Dana“, tarp sąjungininkų technikos buvo galima išvysti inžinerinį tanką „Dachs“, šarvuotąją remonto ir evakavimo mašiną „Bergepanzer“, šarvuotąją tiltatiesę „Biber“, šarvuotą transporterį „Fuchs“, pėstininkų kovos mašinas „Boxer“, „Puma“ ir CV90, žvalgybos transporto priemones „Fennek“, krovininės ir lengvosios transporto priemonėmis.
NATO daugianacionalinės kovinės grupės kariai aktyviai dalyvauja socialinėse iniciatyvose ir svarbiausiose miestų šventėse, Sausio 13-osios aukoms skirtame bėgime „Gyvybės ir mirties keliu“ ar mirusiems kariams atminti skirtame bėgime „In Memoriam“. Sąjungininkų kariai dalyvauja kraujo donorystės akcijose, prisideda prie ugdymo įstaigų, globos namų, poliklinikos slaugos, parkų ar pramogų zonų įrengimo, dovanojo medicininę įrangą. Tarptautiniame batalione tarnaujantys kariai už pagalbą nelaimės atveju yra pelnę ir Lietuvos kariuomenės Karžygio apdovanojimą, kai 2020 metais olandų kariai padėjo išgelbėti į eismo įvykį patekusio jauno motociklininko gyvybę Jonavoje.
