Vėstantys orai primena apie kasmetinį iššūkį statybvietėse – be šildymo neįmanoma palaikyti komfortiškų darbo sąlygų ir užtikrinti daugelio vidaus darbų kokybės. Kaip pasiruošti žiemai, jei nesinori nemalonumų dėl šąlančių statybininkų skundų ir pakartotinių darbų? Kodėl verta sekti skandinavų pavyzdžiu, apšildant statybų vietas, jei svarbu kompensuoti milžinišką statybų pramonės sukeliamą taršą? Atsako ekspertai.
Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas žiemos poveikį Lietuvos statybos sektoriui vertina gana reikšmingu statybos apimčių sumažėjimu. Standartiškai sausį–kovą įmonių apyvarta būna iki 35 proc. mažesnė negu vasaros laikotarpiu. Jeigu gruodžio temperatūra lauke nukrinta žemiau 10 laipsnių ir vidutinė tokia paros temperatūra išsilaiko bent savaitę, darbai pradeda stoti jau pirmąjį žiemos mėnesį.
Aktualiosnaujienos
„Visgi dalis statybos etapų vykdoma ir šaltuoju metų laikotarpiu. Tada rangovams iškyla būtinybė pasirūpinti darbuotojais: reikia tvarkingų apšiltintų buitinių patalpų, įrangos maistui pasišildyti, rūbams džiovinti. Statant didelį objektą, jo teritorijoje reikia įrengti atskiras zonas darbuotojų trumpoms pertraukoms. Jose turi būti šildytuvai, galimybė gauti karšto gėrimo ir panašiai“, – pataria D. Gedvilas.
Apšildyti statybvietę ir sumažinti taršos: misija įmanoma
„Cramo“ pardavimo projektų vadovas Šarūnas Mikalauskas savo ruožtu patikina, kad kokiu nors sprendimu statybų vietoje užtikrinti šildymo tiekimą ir reikalingos temperatūros palaikymą būtina, atliekant daugumą vidaus darbų: nuo tinkavimo iki betonavimo. Staigiai nukritusi termometro padala kenkia šių etapų kokybei ir gali tekti jų imtis pakartotinai.
„Dėl to netikėtai išaugęs projekto biudžetas ir nuokrypis nuo terminų lemia daugybę pasekmių rangovams ir užsakovams. Tokius kaip nuostoliai, neefektyvus žmogiškųjų ir materialinių resursų naudojimas, prasta reputacija, sankcijos dėl įsipareigojimų nesilaikymo ar net sutarties nutraukimas ir aibė kitų nemalonumų“, – komentuoja jis.
Realybė nenuteikia džiugiai, turint omenyje faktą, kad mūsų krašte šildymo sezonas trunka bene 200 dienų. Tačiau „Infes“ Procesų ir kokybės departamento vadovė Irma Pirštelienė pabrėžia, kad stovime akistatoje su gerokai didesne grėsme – planetos tarša. Statybų pramonė, kaip žinia, prie jos prisideda palikdama beveik 40 proc. CO2 emisijų.
Ekspertė linkusi abu šiuos iššūkius vertinti kaip idealią progą žengti dukart aplinkai draugiškesnį žingsnį, tiek svarstant apie šildymo sistemos tipą statybų aikštelėje, tiek ieškant alternatyvų apsirūpinti reikiama technika. Ypač jei jos reikia vienam sezonui arba tuo pat metu vykdant daug įvairaus masto projektų.
„Verta nepamiršti sektoriaus kompleksiškumo ir kad jame galioja daug nuostatų bei reikalavimų dėl poveikio aplinkai. Ilgainiui jie tik griežtės, nes mažinti taršos kiekį visuose pastatų gyvavimo etapuose globaliu mastu jau seniai kritiškai svarbus klausimas. Tačiau esant galimybių žengti net ir nedidelį žingsnį tikslo link, manau, privalome jomis naudotis“, – teigia I. Pirštelienė.
Tarp esminių termofikacinio šildymo pliusų – skandinavų vertinamas tvarumas
Lietuvoje vis dar populiariausi tradiciniai dyzeliniai ir elektriniai šildytuvai. Apšildyti statybvietę taip pat galima dujiniais arba karšto vandens, tai yra termofikaciniais. Skandinavijos rinkoje kurį laiką dominuoja būtent pastarasis sprendimas: tvarus, ekonomiškas, efektyvesnis ir saugesnis nei kito tipo sistemos.
Vildamasis, kad su laiku tokia geroji praktika įsitvirtins ir pas mus, Š. Mikalauskas paaiškina, kodėl termofikacija užtikrina mažesnę oro taršą: „Priežastis – lengvesnis centralizuotos sistemos kontroliavimas ir optimizavimas. Be to, ji nesausina oro ir šilumą patalpose bet kokiomis sąlygomis paskirsto našiai, palaikydama vienodą temperatūrą.“
Anot pašnekovo, kito tipo šildytuvai minėtomis savybėmis paprastai nepasižymi. O pritardamas būtinybei skatinti žalesnius sprendimus statybų rinkoje, Š. Mikalauskas primena – reikšmingas vaidmuo šiuo aspektu tenka kitai pasaulyje įsitvirtinusiai tendencijai: techniką nuomotis.
„Dalinimasis ištekliais sumažina naujų įrenginių gamybos poreikį, leidžia efektyviau naudoti turimus, sumažina atliekų kiekį. Klientams nuoma naudinga dėl finansinių sumetimų, sumažėjus sandėliavimo išlaidų, ar galimybės lanksčiai pasirinkti tinkamiausią techniką kiekvienam projektui“, – akcentuoja „Cramo“ atstovas.
Mažiau išlaidų ir sklandus naudojimas – tik išvengus klaidų montuojant
Lyginant su alternatyvomis ir turint omenyje Lietuvai būdingą šaltojo sezono trukmę, svariu termofikacinio šildymo pranašumu tampa mažesnės šildymo išlaidos: „Be to, sistemos nereikia kasdien pildyti kuru ar dujomis – tai taupo ir bene brangiausią laiko resursą. Tačiau sėkmingai eksploatacijai svarbu, kad planavimo ir instaliavimo darbai būtų atlikti itin profesionaliai“, – įvardija Š. Mikalauskas.
Termofikacinius šildytuvus Lietuvoje kol kas nuomoja tik kelios įmonės, tarp jų ir „Cramo“. Nepriklausomai nuo reikiamo šildytuvo galingumo ar jų kiekio, ekspertų komanda talkina sistemą ne tik planuojant ir įrengiant.
„Kruopščiai išanalizavę šildyti numatomų patalpų plotą, techninius brėžinius, katilinės ar šilumokaičio dokumentaciją ir kitus duomenis, paruošiame efektyviai šildysiančios sistemos planą. Techniką pristatome ir teisingai įrengiame, atėjus laikui demontuojame“, – sako įmonės atstovas.
Papildomą patogumą užtikrina e. nuomos platformos funkcionalumas. Pavyzdžiui, galimybė automatiškai pateikti šildytuvų grąžinimo užklausą ar valdyti savo sąskaitas. Tai ypač aktualu, veiklą keliose statybvietėse vykdant skirtingu metu.
