Net pusė turistų iš užsienio apie Lietuvą sužino iš interneto. Kokios strategijos šiais metais griebtis didiesiems ir mažiesiems šalies miestams, varžantis dėl svečių dėmesio? „Miestų forumo 2016“ ekspertų diskusijos dalyvių teigimu, laimės tie, kurie paskyrė biudžetus rinkodarai, socialiniams tinklams, „Google“ reklamai ir patrauklioms interneto svetainėms kurti.
„Akivaizdu, kad visą reikalingą informaciją galima rasti internete, kaip ir pirkti bilietus, ieškoti kelionių pasiūlymų, maršrutų ir t.t. Todėl tiek kalbant apie turizmą, tiek apie bet kokią kitą sritį, svarbu išnaudoti visas internete esamas komunikacijos priemones: interneto svetainę, socialinių tinklų profilius, įrašus „Vikipedijoje“, „Google“ paiešką“, – sako viešųjų ryšių agentūros „Komunikacija ir konsultantai“ partneris Andrius Kasparavičius.
Stengiantis prisivilioti turistų į miestą, ypatingai svarbi tampa tikslinga miesto reklama ir komunikacija. Įvairūs leidiniai, lankstinukai ir katalogai apie lankytinas vietas ir turizmą nėra tokie populiarūs ir skaitomi, kaip buvo anksčiau, nes dabar viską galima greičiau ir patogiau rasti internete, teigia A. Kasparavičius. Tuo tarpu netradicinės prisistatymo priemonės, pavyzdžiui, 3D virtualūs turai, socialiniai tinklai – gali būti labai veiksmingi, gerinant Lietuvos įvaizdį ir didinant šalies kaip patrauklios atostogų krypties žinomumą.
Komunikuoti reikia realų turinį
Norint pritraukti turistų į tam tikrą miestą, apie jį turi būti pateikta įdomi ir tikra informacija. Viskas priklauso nuo pastangų, informacijos įdomumo ir jos realumo. Būtent reali informacija greitai sklinda iš lūpų į lūpas, kas sukuria unikalius dalykus. Todėl informacijos turinys, pasak A. Kasparavičiaus, yra labai svarbus.
„Jeigu miestas didžiuojasi savo paveldo objektais, restoranais ar viešbučiais, o žmonės atvažiuodami ten suranda būtent tai, apie ką skaitė ar matė pranešimuose – vadinasi komunikacija yra reali ir sėkminga. Pseudo istorijų kūrimas nėra tiek svarbus, kiek realaus turinio komunikacija. Žinoma, pagražinti, pasaldinti, suintriguoti istoriją reikia, bet to neužtenka. Reikia, kad būtų pastovus turinys, tobulėjimas ir jau tada galima užsiimti efektyvia komunikacija“, – sako A. Kasparavičius.
Tarptautinės prekybos plėtros konsultantas Sigitas Brazinskas, taip pat akcentuoja e-rinkodaros svarbą ir pataria atsigręžti į save ir patyrinėti, kaip patys ieškome informacijos apie miestus ir kas mus sudomina. Gal mums patinka aura, tradicijos, žmonės, o ne vien tik objektai?
„Daugelis šalių apskritai vadovaujasi strategija „šalis per internetą” (angl. „country through the internet“) ir tam skiria daug dėmesio. Lietuvos miestams reikia visai nedaug: kryptingos, nuoseklios informacijos atnaujinimo savo reprezentacinėse svetainėse, raktinių žodžių naudojimo, išskirtinumo ir unikalumo išryškinimo, kartu nepamirštant ir tradicinių rinkodaros priemonių, asmeninių kontaktų, pasakojimų „iš lūpų į lūpas“, – įsitikinęs S. Brazinskas.
Anykščių sėkmė kilstelėjo kartelę
Kilometrų eilės prie Anykščių medžių lajų tako tapo pagrindiniu diskusijų objektu ir svarbiausiu praėjusių metų miestų rinkodaros sėkmės pavyzdžiu. Kodėl tūkstančiai smalsių turistų plūdo aplankyti šio objekto ir ko iš to gali pasimokyti kiti miestai?
Pasak S. Brazinsko, dalis sėkmės slypi tame, jog Anykščiuose yra daug įdomaus komunikacijai turinio. Virš dešimt tūkstančių gyventojų turinčiame miestelyje gausu kultūrinių ir istorinių paminklų, lankytinų gamtos objektų, muziejų, naujų ir dėmesį patraukiančių pramogų, kaip pasivaikščiojimas apžvalgos ratu, tiek žiemą, tiek vasarą veikianti rogučių trasa.
„Sėkmei įtakos turėjo ir tai, kad kinta vartotojo poreikiai, auga vidaus turizmo tradicijos artimos Skandinavijos šalims, Vokietijai. Prie to prisidėjo ir bendra informacija iš valstybei atsakingų institucijų, tinkamai panaudota ES parama“, – teigia S. Brazinskas.
Klaipėdos ekonominės plėtros agentūros vadovė Raimonda Laužikienė teigia, kad Anykščiai protingai išnaudoja savo turimas gamtos vertybes: kalvotą, vaizdingą kraštovaizdį, garsųjį rašytojo Antano Baranausko Anykščių šilelį, kuriame ir yra suprojektuotas daug turistų sutraukiantis medžių lajų takas. Tačiau kiti pajūrio miestai kaip Klaipėda, Kretinga, Palanga ar Nida sulaukia turistų tik vasarą, o štai kitais metų laikais, čia ramu ir beveik niekas nevyksta.
„Pajūrio miestams kuo skubiau reikėtų susirūpinti neigiamu sezoniškumo poveikiu turizmo rinkai, kuris šiuo metu neleidžia optimaliai išnaudoti mūsų turtingo jūrinio paveldo. Būtų naudinga didinti kultūrinių renginių ir pramogų pasiūlą ne vasaros sezono metu, nes tuščiomis miesto gatvėmis ir skulptūromis turistų antrą kartą nesuviliosi“, – sako R. Laužikienė.
Kokybiškos paslaugos, turizmui pritaikyta ar vietovei būdinga infrastruktūra, žinomi tarptautiniai kultūros ir sporto renginiai, įdomūs žmonės, išskirtiniai turizmo maršrutai ir miestų viešos erdvės, pasak R. Laužikienės, yra tikrieji įvaizdžio formuotojai.
Vilioja turistus iš sostinės
Į Lietuvą planuojantys atvykti turistai, pirmiausia apsilanko sostinėje, o tik po to aplanko vieną ar kitą didesnį Lietuvos miestą. Tačiau ką daryti mažiems miestams? Kokią komunikacijos strategiją vykdyti, siekiant prisivilioti turistų iš Vilniaus ir priversti juos keliuoti po Lietuvą?
„Jeigu koks nors miestelis nori pritraukti turistų iš sostinės ar netgi iš užsienio, tai pirmiausiai tas miestelis privalo turėti, ką pasiūlyti turistams. Jeigu mieste stovi vien tik griuvėsiai, seni poilsio namai – jokia komunikacija pritraukti turistų nepadės. Turi būti sukurtas pagrindas, ant kurio būtų galima statyti visą komunikaciją. Komunikacija be turinio, be naujų sanatorijų, be naujų restoranų, be naujų infrastruktūrinių dalykų neduos jokių vaisių“, – sako A. Kasparavičius.
Lietuvoje yra nemažai „pilkų“ miestų ir miestelių, apie kuriuos žinome tik tiek, kad jie yra. Žvelgiant plačiau, užsieniečiams Lietuva nėra žinoma, todėl šalies reklamą vertėtų susieti su regionu. Lygiai taip pat, pasak S. Brazinsko, vertėtų pasielgti ir su vidaus turizmu.
„Kalbant apie vidaus turizmą, miestai taip pat gali jungtis, tuo labiau, kad praktikoje apstu pavyzdžių, kai įmonės vasarą organizuoja dienos turą po kurį nors Lietuvos regioną, aplankant dvarus, kaimo sodybas, miestus. Lietuvos miestai kartu gali pasiūlyti didesnes apgyvendinimo, maitinimo galimybes, o taip išloš ir turistas“, – sako S. Brazinskas.
Kasmetinis renginys „Miestų forumas 2016. Sėkmės formulė – rinkodara?“ šiemet vyks sausio 22 d. 12 val. Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“. Renginį organizuoja Lietuvos verslo konfederacija ir „Litexpo“.
