Kurortiniai Zarasai su nekantrumu laukia iškilaus Lietuvos kino režisieriaus, kraštiečio Algimanto Puipos ir jo žmonos, aktorės, garsios Lietuvos dokumentalistės Janinos Lapinskaitės viešnagės 2026 m. rugpjūčio 13 d. (ketvirtadienį) 18.00 val. Zarasų rajono savivaldybės kultūros centre, susitikimą su kūrėjais moderuos istorikas, žurnalistas, Lietuvos istorijos instituto direktorius, kraštietis Aurimas Švedas. Išskirtinis kino vakaras – puiki įžanga ne tik į 2026-ųjų Zarasų miesto šventę, bet ir į 2028 m. Lietuvos kultūros sostinės „Kino bangos“ programą.
Kino režisierius Algimantas Puipa gimė mūsų krašte, Antalieptėje (Dusetų seniūnija, Zarasų rajonas) 1951 m. birželio 14 d., baigė Kinematografijos institutą Maskvoje, iki 1992 m. dirbo Lietuvos kino studijoje, sukūrė filmų Lietuvos televizijoje: „Procesas“ (1994), „Žaibo nušviesti“ (1995), trumpo metro filmus „Ašarų pakalnė“ (1994), „Velnio išvarymas iš Mykolų kaimo“ (1996), Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius, parašė ne vieną scenarijų savo ir kitų režisierių (A. Grikevičiaus) filmams. 2019 m. A. Puipai skirta Lietuvos nacionalinė premija, o 2021 m. įteiktas Ordino Už nuopelnus Lietuvai Komandoro kryžius. Kino režisieriaus Algimanto Puipos kūryba apibrėžiama kaip poetiška, jai būdingas intymumas, siurrealistinis pasaulio vaizdavimas, vaizdo plastika, neretai tragikomiška intonacija, autoironiškos citatos, pabrėžiama peizažo, kaip vidinio herojų pasaulio atspindžio, svarba.
Kino režisierius A. Puipa puikiai žinomas ir mylimas dėl savo sukurtų meninių filmų, paremtų lietuvių ir užsienio literatūros autorių kūryba. 1974 m. jis debiutavo filmu „Kelio ženklai“. Toliau Lietuvos ir užsienio publiką žavėjo: filmas „Nebūsiu gangsteris, brangioji“ (1978, O. Henry novelių motyvais); filmas „Velnio sėkla“ (1980, P. Cvirkos apsakymų motyvais), filmas „Arkliavagio duktė“ (1981, A. Vienuolio apsakymų motyvais), filmas „Moteris ir keturi jos vyrai“ (1983, pagal H. Drachmanną), filmas „Amžinoji šviesa“ (1987, San Remo kino festivalio Didysis prizas, 1990), filmas „Bilietas iki Tadž Mahalo“ (1990, Miuncheno kino festivalio Ekumeninės žiuri prizas, 1991, abu R. Šavelio kūrinių motyvais), filmas „Žuvies diena“ (1989, J. Skablauskaitės apsakymų motyvais), filmas „Ir ten krantai smėlėti“ (1991, J. Apučio apsakymų motyvais), filmas „Vilko dantų karoliai“ (1997, pagal L. Gutauską, Šiaurės šalių kino festivalio Rouene Didysis prizas, 1998), filmas „Elzė iš Gilijos“ (1999, pagal E. A. G. Wichertą, Nepriklausomų Valstybių Sandraugos ir Baltijos šalių kino festivalio „Kinošok“ Anapoje prizas, 2000), filmas „Dievų miškas“ (2005, pagal B. Sruogą), filmas „Nuodėmės užkalbėjimas“ (2007, J. Ivanauskaitės romanų motyvais, Nepriklausomų Valstybių Sandraugos ir Baltijos šalių kino festivalio „Kinošok“ Anapoje prizas, Lietuvos kinematografininkų sąjungos premija 2007), filmas „Miegančių drugelių tvirtovė“ (2012, pagal J. Ivanauskaitę, dvi Sidabrinės gervės), filmas „Edeno sodas“ (2015, J. Survilaitės romanų motyvais), juodoji absurdo komedija „Sinefilija“ (2021, pagal Tomo Šinkariuko noveles, Lietuvos kinematografininkų sąjungos premija 2021), filmas „Kita tylos pusė“ (2019, pagal T. Lindgren, Skandinavijos tarptautinio kino festivalio prizas), naujausias A. Puipos filmas „Naktinis seansas“ (2025, J. Melniko kūrybos motyvais), kurį žiūrovai galės pamatyti po susitikimo su kino kūrėju Zarasuose.
Kino režisierė, scenaristė, pedagogė Janina Lapinskaitė gimė Šiauliuose, baigė Lietuvos konservatoriją (televizijos režisūrą), Lietuvos televizijos režisierė, šiuo metu Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorė, 2002–2016 m. – Kino ir televizijos katedros vedėja.
Janina Lapinskaitė 1994 m. debiutavo televizijos dokumentiniu filmu „Toks mano likimas“ apie Varėnos rajono Margionių kaimo žmones. Sukūrė televizijos ir kino dokumentinių filmų pagal savo rašytus scenarijus, filmų personažai – dažnai atsiskyrėliai, ekscentrikai, parodomas jų nepaprastas gyvenimas, filmams būdingas poetiškumo ir realistiškumo derinys: „Iš skruzdėlių gyvenimo“ (1994, Monte Carlo, Baro, Juodkalnija, kino festivalių prizai, abu 1995), „Iš elfų gyvenimo“ (1996, Prix Europa‑96 Berlyne, Bornholmo, Baro, visi 1996, Monte Carlo, Pärnu, abu 1997, kino festivalių prizai), „Venera su katinu, arba „Iš peteliškių gyvenimo“ (1997, Jekaterinburgo, Salonikų, 1998, kino festivalių prizai), „Iš avinėlių gyvenimo“ (1998), „Kelionių magija“ (1999), „Aktas“ (2000, apie S. Michelkevičiūtę), „Venecijaus gyvenimas ir Cezario mirtis „(2002, Avancos, Portugalija, Sankt Peterburgo, Rygos kino festivalių prizai), „Našlių pakrantė“ (2006), „Šokanti ant stogų“ (2008), „Traukinys stovi penkias minutes“ (2009), „Vakar bus rytoj“ (2013), „Akordas“ (2016). Kino režisierė J. Lapinskaitė 2004 m. sukūrė vaidybinį filmą „Stiklo šalis“ (Tamil Nadu, Sankt Peterburgo kino festivalių prizai, abu 2005).
Janiną Lapinskaitę pažįstame ir kaip aktorę, ji sukūrė vaidmenų savo vyro A. Puipos filmuose: Nusikaltėlės vaidmenį – „Moteris ir keturi jos vyrai“ (1983), Grytos – „Elzė iš Gilijos“ (1999), Monikos – „Miegančių drugelių tvirtovė“ (2012), už Monikos vaidmenį įteikta Sidabrinė gervė, Nepriklausomų Valstybių Sandraugos ir Baltijos šalių kino festivalio Kinošok Anapoje prizas, Agnės – „Edeno sodas“ (2015) ir Raimondo Banionio filme – Budrienės vaidmenį – „Rungtynės nuo 9 iki 9“ (1980). 2004 m. Janina Lapinskaitė apdovanota Gedimino ordino Riterio kryžiumi, o 2022 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premija (2022).
Doc. dr. Aurimas Švedas – Lietuvos istorijos instituto direktorius, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytojas, 2006 m. Vilniaus universitete apgynė humanitarinių mokslų istorijos krypties daktaro disertaciją, 2009–2011 m. įgyvendinta podoktorantūros stažuotė, 2016 m. Fulbright Visiting Scholar stažuotė Stanfordo universitete JAV (Stanford University). A. Švedas įvairių kultūros tyrimų ir sklaidos projektų vadovas, iniciatorius, vykdytojas; televizijos ir radijo laidų kūrėjas, nuolat bendradarbiauja su kultūros žurnalu „Literatūra ir menas“. 2018 m. jam įteiktas Skaitymo ir kultūrinio raštingumo asociacijos, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, Lietuvos nacionalinio radijo bei televizijos ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos apdovanojimas už geriausią dokumentikos ir publicistikos žanro knygą, 2016 m. – Kultūros ministerijos premija už publicistinius kūrinius, Vilniaus universiteto rektoriaus premija kaip geriausiam Istorijos fakulteto dėstytojui. Be visų šių pasiekimų, gerb. Aurimas Švedas yra gimęs ir augęs Dusetų miestelyje, t. y. mūsų krašte, Dusetose jo geriausi vaikystės prisiminimai, jo gimtinė.
Nuoširdžiai kviečiami Zarasų krašto gyventojai ir miesto svečiai atvykti į kino vakarą Zarasų kultūros centre, tikima, jog susitikimas su garbiais svečiais mus visus įkvėps naujoms idėjoms ir veikloms arba sukurs nepaprastą kino meno pažinimo atmosferą!
