Artėjant mokslo metų pabaigai, daug tėvų ieško, kuo užimti vaikus vasarą. Vienas iš sprendimų – vasaros stovyklos. Ar poilsis tokioje stovykloje bus prieinamas, priklauso ne tik nuo šeimos pajamų, bet ir gyvenamosios vietos. Nors finansuoti vaikų vasaros stovyklas įpareigotos visos šalies savivaldybės, jų skiriamos sumos skiriasi ženkliai: vienose savivaldybėse stovykloms skiriamos sumos 2024 m. artėjo link 30 Eur vienam mokiniui, o kitose nesiekė nė 5 Eur.
Netolygus ir vaikų dalyvavimas savivaldybių finansuojamose vasaros stovyklose. Kai kuriuose regionuose jose vasaras leidžia beveik kas antras mokinys, kituose – vos vienas iš 50–ies, rodo Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros (LINEŠA) duomenys.
LINEŠA apklausų duomenimis, 2024 metais, palyginti su 2023 m., valstybės ir savivaldybių biudžetų skiriamos lėšos vaikų vasaros stovykloms išaugo 3,7 proc., iki 3,6 mln. Eur. Liūto dalį šios sumos skyrė savivaldybės.
„Vaikų užimtumo organizavimas, taip pat ir vasaros metu, nėra tik savivaldybių geranoriškumas – tai įstatymu nustatyta funkcija, kuri turėtų būti įgyvendinama visose savivaldybėse. Deja, praktika rodo, kad vienos savivaldybės investuoja tikslingai – plečia stovyklų pasiūlą, užtikrina įtrauktį, o kitos apsiriboja minimaliu ar simboliniu finansavimu. Dėl to Lietuvos vaikų galimybės leisti vasaras stovyklose skiriasi priklausomai nuo gyvenamosios vietos, – kitaip tariant, pašto kodo“, – sako LINEŠA Neformaliojo vaikų švietimo pažangos skyriaus vadovas Raimantas Vaitkus.
Vaikų vasara skaičiais
LINEŠA duomenys rodo, kad 2024 m. savivaldybių skirtos sumos skyrėsi itin ženkliai. Daugiausiai pinigų vaikų vasaros stovykloms iš savivaldybių pernai skyrė Vilniaus miestas – 801 011 Eur. Mažiausiai – vos 2 500 Eur – tam tikslui skirta Širvintų rajone, o Neringos savivaldybė apskritai neskyrė nė cento.
Savivaldybių dydžiai ir mokinių skaičius labai nevienodi, todėl objektyviausia kiekvienos savivaldybės indėlį į vaikų vasaros stovyklų finansavimą atspindi vienam savivaldybėje besimokančiam mokiniui tenkanti suma.
Pernai vidutiniškai Lietuvoje ši suma siekė 10,1 Eur.
Daugiausia lėšų vienam mokiniui – daugiau nei 20 Eur – 2024 metais skyrė penkios savivaldybės: Kalvarijos sav. (29,1 Eur), Radviliškio r. (27,2 Eur), Visagino sav. (25,9 Eur), Druskininkų sav. (21,5 Eur) ir Molėtų r. (21 Eur).
Tuo tarpu net dešimt savivaldybių vasaros stovykloms išleido tik simbolines sumas – mažiau nei 5 eurus vienam mokiniui.
Tarp jų: Neringos (0 Eur), Alytaus miesto (1,1 Eur), Širvintų r. (1,7 Eur) , Mažeikių r. (1,9 Eur), Panevėžio miesto (2,7 Eur), Varėnos r. (2,9 Eur), Pakruojo r. (3 Eur), Kretingos r. (3,4 Eur), Jurbarko r. (3,6 Eur) ir Vilniaus rajono savivaldybės (4,6 Eur).
Finansavimu pasinaudoja kas šeštas mokinys
LINEŠA duomenimis, 2024 m. vaikų dalyvavimas vasaros stovyklose, kurios visiškai ar iš dalies finansuojamos biudžeto lėšomis, nežymiai išaugo. 2022 m. tokiose stovyklose dalyvavo 17,9 proc. visų mokinių, 2023 m. – 17,1 proc., o 2024 m. – 17,3 proc.
Valstybės ar savivaldybės biudžeto finansuojamose stovyklose dalyvauja maždaug kas šeštas mokinys.
„Džiugu, kad mokinių dalyvavimas paskutiniais metais šiek tiek paaugo. Visgi pokytis išlieka beveik nepastebimas. Kita vertus, valstybė, savivaldybės nėra įvardijusios, kokio vaikų dalyvavimo rodiklio siekia, todėl sudėtinga įvertinti, ar dabartiniai 17 proc. Valstybės mastu yra pakankami“ – svarsto R. Vaitkus.
Lyderių trejetukas
Vaikų dalyvavimas savivaldybių finansuojamose vasaros stovyklose skirtinguose šalies regionuose išlieka netolygus.
Aukščiausi rodikliai Tauragės r. sav., kurioje tokiose stovyklose pernai atostogavo 46,5 proc. visų mokinių., toliau rikiuojasi Kupiškio r. sav. 42,9 proc., Visagino – 42,2 proc.
Tuo tarpu Alytaus m. savivaldybėje minėtose stovyklose pabuvojo vos 2,2 proc. mokinių, toliau rikiuojasi Kretingos r. sav. ir Širvintų r. sav. – atitinkamai 7 ir 7,1 proc.
„Tauragės r., Birštono ir Rokiškio r. savivaldybės išlieka tarp geriausiai užtikrinančių vaikų vasaros stovyklų prieinamumą savivaldybių. Šios trys savivaldybės vasaros stovykloms finansuoti skiria gerokai daugiau lėšų nei Lietuvos vidurkis. Tuo tarpu Alytaus m. ir Širvintų r. savivaldybėse vaikų dalyvavimas stovyklų veiklose išlieka vienas mažiausių. Kaip rodo duomenys, šios dvi savivaldybės skiria mažiausias sumas vasaros stovykloms, vertinant vienam savivaldybės mokiniui tenkantį finansavimą”, – komentuoja LINEŠA ekspertas.
Tiesa, pinigai – dar ne viskas.
LINEŠA atlikta duomenų analizė atskleidė, kad didesnės skiriamos lėšos negarantuoja aukštesnio mokinių dalyvavimo stovyklose lygio.
„Tai rodo, kad rezultatus lemia ne vien finansavimas, bet ir organizaciniai gebėjimai, planavimas bei bendradarbiavimas su vietos bendruomene”, – teigia R. Vaitkus.
Stovyklose gausėja socialinę paramą gaunančių vaikų
Nors vasaros stovyklų pasiūla Lietuvoje kasmet po truputį auga, jų prieinamumas išlieka ribotas – ypač vaikams iš mažas pajamas gaunančių šeimų.
„Kadangi valstybės ir savivaldybių skiriamas finansavimas išlieka ribotas, didžioji finansinė našta tenka tėvams. Tai reiškia, kad vaikų galimybės leisti vasarą stovyklose priklauso nuo šeimos finansinių galimybių. Tokiomis sąlygomis vasaros stovykla vaikams iš socialiai pažeidžiamų šeimų dažnai tampa nepasiekiama, o socialinė atskirtis tik didėja”, – konstatuoja R. Vaitkus.
LINEŠA duomenimis, socialinę paramą gaunančių vaikų dalyvavimas savivaldybių finansuojamose stovyklose po truputį auga: 2023 m. jose dalyvavo 10 833 tokią paramą gaunantys vaikai, o 2024 m. – 11 813.
Tai sudaro tik apie 17 proc. visų vaikų, kasmet turinčių teisę į nemokamą maitinimą, – šį maitinimą gaunantys vaikai yra priskiriami prie socialinę paramą gaunančių.
„Socialiai remtinų vaikų galimybės dalyvauti vasaros stovyklose yra akivaizdžiai mažesnės. Todėl norėtųsi, kad ši grupė mokinių būtų aktyviau įtraukta į stovyklų veiklas“, – sako R. Vaitkus.
Pasak jo, siekiant užtikrinti didesnį stovyklų prieinamumą visiems vaikams, reikėtų plėsti nemokamų arba tik simbolinį mokestį taikančių stovyklų pasiūlą, – ypač socialiai pažeidžiamoms grupėms, o taip pat įdiegti aiškias, vienodas ir visiems prieinamas kompensavimo sistemas visose savivaldybėse, kad vaikai visoje šalyje turėtų vienodas galimybes atostogauti vasaros stovyklose.
„Vasaros stovyklos ne tik užtikrina turiningą vaiko laisvalaikį, bet ir lavina socialinius, kūrybinius bei emocinius įgūdžius, todėl labai svarbu, kad savivaldybės atkreiptų daugiau dėmesio į šią sritį ir aktyviau prisidėtų prie jų finansavimo“, – pabrėžia LINEŠA atstovas.
Apie Lietuvos neformaliojo švietimo agentūrą (LINEŠA):
LINEŠA yra Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pavaldi biudžetinė įstaiga, teikianti pagalbą įgyvendinant valstybės politiką neformaliojo vaikų švietimo ir ugdymo karjerai srityse.
