Knygos „Skulptorius Bernardas Bučas“ pristatymas

Birželio 6 d. (pirmadienį) 16 val. Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekos konferencijų salėje (Respublikos g. 14, Panevėžys) vyks Saulutės Genovaitės Markauskaitės parengtos knygos „Skulptorius Bernardas Bučas“ pristatymas. Daugelio žinomų skulptūrų autorius, Salomėjos Nėries vyras Bernardas Bučas artimai susijęs su Panevėžiu.

Dalyvaus knygos autorė Saulutė Genovaitė Markauskaitė, redaktorius Robertas Keturakis, lituanistė dr. Inga Stepukonienė, leidėjas Valdas Kubilius, B. Bučo žmona Ona Bučienė-Obrikat, dukra Aušra Bučaitė-Dabrišienė ir dukra Rasa Bučaitė-Karaškienė, kuri atliks muzikinę programą.

Bernardas Bučas gimė 1903 m. Naurašiliuose (Panevėžio r.), 1926 m. baigė Panevėžio gimnaziją. Čia jam piešimą dėstė žinomas skulptorius Juozas Zikaras.

Kaip neturtingų tėvų vaiką jį globojo, suteikė išsilavinimą Gabrielė Petkevičaitė-Bitės. Skulptorius sakė: „Gabrielė Petkevičaitė-Bitė „surado“ mane. Buvau dar visai mažas, kai ji atsivežė pas save, mokė, rengė. 1919-ųjų rudenį Bitė manim vedina vaikščiojo po turtingųjų panevėžiečių butus. Ji – mokytoja, aš piemenukas su savo darbo batais… Ponai kažką davė, Bitė kažką rašė. Tik vėliau supratau, kad taip buvo renkamos aukos mano mokslams. Vėliau ji atidavė mane skulptoriui Juozui Zikarui. Pas jį aš mokiausi. Dažnai ir G. Petkevičaitė atsilankydavo. Ji man lygi motinai“. (Smilgiai. Panevėžys, 1991)

Būsimam skulptoriui padėjo ir kita mecenatė – Panevėžio bibliotekos vedėja, filantropė, visuomenės veikėja Elžbieta Jodinskaitė.

Po studijų Romos ir Briuselio karališkojoje dailės akademijoje, atlikęs karinę tarnybą nuo 1932 m. įsikūrė Panevėžyje, dirbo kaip laisvas menininkas. 1936 m. Paryžiuje susituokė su Salomėja Nėrimi, toliau gyveno Kaune, kur mirė 1979 m..

Panevėžį puošia penkios Bernardo Bučo skulptūros: paminklas 1941 m. nužudytiems gydytojams (1943, atstatytas 1988) Respublikinės ligoninės kieme, G. Petkevičaitės-Bitės biustas (1971) prie Juozo Balčikonio gimnazijos, mokytojos V. Būtėnienės antkapinis paminklas (1935 m.) Panevėžio senosiose kapinėse Apvaizdos takas, Šv. Jėzaus širdies statula (1934) ir Šv. Aloyzas (1933) Švč. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios šventoriuje.

Knygoje pristatoma jo kūryba, remiantis asmeniniais archyvais ir prisiminimais pasakojama apie jo kelią į kūrybos pasaulį, pažintį su Salomėja Nėrimi, jų meilę, karo negandas. Pateikiami neskelbti asmeniniai laiškai, pokalbiai.