Aukštaitijos gidas
  • Naujienos
  • Sportas
  • Kriminalai
  • Įdomu
  • Kultūra
Sekmadienis, 16 rugpjūčio
Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus
  • Panevėžys
  • Anykščiai
  • Biržai
  • Jonava
  • Kėdainiai
  • Kaišiadorys
  • Kupiškis
  • Molėtai
  • Pakruojis
  • Radviliškis
  • Rokiškis
  • Šiauliai
  • Ukmergė
  • Utena
  • Zarasai
  • Naujienos
  • Sportas
  • Kriminalai
  • Įdomu
  • Kultūra
Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus
Aukštaitijos gidas
Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus

Pradžia » Žinios » Visaginas » Klestėjimo stebuklui sukurti reikia ne vien investicijų

Klestėjimo stebuklui sukurti reikia ne vien investicijų

J. Šalaševičienė J. Šalaševičienė
2016-06-30
Gyvenimas, Įdomu, Visaginas
Laikas: 7 min skaitymo
A A

Aktualiosnaujienos

Lietuvos Respublikos energetikos ministro Luko Savicko vizitas Visagino savivaldybėje

Lietuvos Respublikos energetikos ministro Luko Savicko vizitas Visagino savivaldybėje

2026-08-14
Pakruojo ir Radviliškio rajonų atviri jaunimo centrai organizavo jaunimo vasaros stovyklą „Judinam vasarą 8“

Pakruojo ir Radviliškio rajonų atviri jaunimo centrai organizavo jaunimo vasaros stovyklą „Judinam vasarą 8“

2026-08-13

Irma DUBOVIČIENĖ

„ŪP“ korespondentė

Per praėjusį finansinį laikotarpį į gyvenimo kokybę miestuose ir miesteliuose investuota šimtai milijonų, vidutiniškai beveik po 600 Eur kiekvienam savivaldybių gyventojui. Į socialinę ir ekonominę plėtrą, gyvenimo kokybę buvo orientuotos 47 paramos priemonės (daugiausia veiksmų programų bei kelios Kaimo plėtros). O kas realiai pasikeitė? Ar sumažėjo atotrūkis tarp gyvenimo kokybės regionuose ir didmiesčiuose? Dr. Klaudijaus Manioko vadovaujama septynių ekspertų grupė Finansų ministerijos užsakymu kone metus analizavo problemą ir neseniai pateikė tyrimų išvadas.

Kaip pasiskirstė milijonai

Ekspertai dėmesį sutelkė į 103 miestus ir 34 miestelius kaimo gyvenamosiose vietovėse, kuriuose gyventojų skaičius siekia tūkstantį. Į šias teritorijas iš viso investuota 3,2 milijardo eurų. Gyvenimo kokybei tose vietovėse gerinti įgyvendintų projektų vertė viršija 1,9 mlrd. Eur.

Didžioji dalis (83 proc.) paramos nukeliavo į kelius ir gatves, pastatų renovaciją bei kitą infrastruktūrą. Naujas darbo vietas padėjo kurti tik nedidelė investicijų dalis (17 proc.). Ji buvo sukoncentruota daugiausia didžiuosiuose miestuose. Nieko netikėto: daugiausia naujų darbo vietų sukurta Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių apskrityse. Struktūrinė parama labiausiai buvo sutelkta ten, kur didžiausias ekonominis potencialas, daugiausia gyventojų ir paslaugų teikėjų. Beveik pusė investicijų nukeliavo į penkis didžiuosius miestus. Tačiau paramos lėšų koncentracija skaičiuojant vienam gyventojui yra didžiausia mažuose miesteliuose ir svyruoja nuo kelių dešimčių iki kelių tūkst. eurų.

Vidurkį gerokai aplenkia kurortiniai miestai, investavę į turizmo infrastruktūrą: Birštonas, Palanga, Druskininkai. Į juos lygiuojasi Ignalina bei Visaginas, dėmesį sutelkę į viešųjų erdvių atnaujinimą, daugiabučių modernizavimą.

Lyderiais tapo dešimtukas miestelių, kuriuose ES investicijos vienam gyventojui viršijo 2 tūkst. Eur.

Į priekį išsiveržė vos per tūkstantį gyventojų turintys Kairiai (Šiaulių r.) ir Priekulė (Klaipėdos r.). Lėmė nutiesti aplinkkeliai, kurie miestelius apsaugojo nuo tranzitinio transporto srautų. Vienam Kairių gyventojui teko po 14 tūkst. Eur, Priekulės – 6,3 tūkst. Eur investicijų. Tūkstančiu eurų mažiau skaičiuojant vienam miestelėnui investavo Birštonas, atnaujinęs gydyklų kompleksą. Rekordininkų sąraše yra ir Dūkštas (Ignalinos r.). Seniūnijos centre, neturinčiame nė tūkstančio gyventojų, kiekvienam jų teko įspūdinga struktūrinės paramos suma – per 3 tūkst. Eur. Tiek daug ir įvairių projektų čia įgyvendinta. Vizualiai Dūkštas pasikeitė, bet ar pakilo jame gyvenimo kokybė?

Išmatavo ir palygino gyvenimo kokybę

Gyvenimo kokybei įtakos turi ne vien materialinės sąlygos – užimtumas, pajamos, būstas. Svarbus sveikatos paslaugų bei švietimo paslaugų prieinamumas, demografija, verslo konkurencingumas, gyvenamosios aplinkos kokybė bei saugumas, socialiniai ryšiai. Norėdami objektyviai įvertinti ir palyginti gyvenimo kokybę atskirose teritorijose, ekspertai, remdamiesi įvairiais statistiniais duomenimis bei tarptautinėje tyrėjų bendruomenėje naudojama formule, apskaičiavo kiekvienos savivaldybės gyvenimo kokybės indeksą. Ne paslaptis, kad geriausia gyventi didžiųjų miestų savivaldybėse bei aplink jas, taip pat kurortuose, o tarp kitų miestų itin išsiskiriančių nėra.

Įdomiausia, ar nuo 2007 m. pakito gyvenimo kokybė? Šioks toks teigiamas poslinkis yra. 43 savivaldybėse gyvenimo kokybė per periodą kilstelėjo, kitose – smuktelėjo. Vienos savivaldybės gyvenimo kokybės reitingo sąraše pakilo (antai Joniškio r. kilstelėjo 20 vietų, Ignalinos bei Šilalės rajonai – 18 vietų aukštyn), kai kurios buvo aplenktos kitų (Kupiškio r. savivaldybė nusileido 20 vietų, Zarasų r. – 14 vietų žemyn), o kai kur gyvenimo kokybė pablogėjo, ryškiau – Visagino, Mažeikių rajono, Kalvarijos savivaldybėse. Atsiliepė išaugęs nedarbas.

Pirmajame gyvenimo kokybės indekso dešimtuke yra šios savivaldybės: Vilniaus miesto, Neringos, Klaipėdos ir Kauno miestų, Elektrėnų, Panevėžio miesto, Birštono, Akmenės rajono, Druskininkų, Šiaulių miesto.

Sąrašo paskutiniojo dešimtuko savivaldybės: Kupiškio, Kelmės, Alytaus, Radviliškio, Lazdijų, Zarasų, Jurbarko, Vilkaviškio, Šalčininkų rajonų ir Kalvarijos. Pastarosios gyvenimo kokybės indeksas daugiau nei perpus prastesnis nei vidutiniškas Lietuvoje ir trigubai prastesnis už Vilniaus rodiklį.

Ne viską lemia pinigai

Analizė patvirtino, kad ne viską lemia pinigai. ES paramos lėšos ne visuomet atneša norimą rezultatą. Gyvenimo kokybė akivaizdžiai pagerėjo 17 savivaldybių, tačiau investicijų lygis jose labai skyrėsi. Kai kuriose iš jų – Druskininkų, Birštono, Ignalinos bei Šiaulių rajonų – ES paramos lėšų panaudojimo lygis buvo aukštas. O Panevėžio mieste ir rajone, Klaipėdos mieste, Šilalės, Kauno ir Kėdainių rajonuose gyvenimo lygis pastebimai pakilo ir su mažomis investicijomis.

Nevienodas investicijų lygis ir tose 18 savivaldybių, kuriose gyvenimo kokybė pablogėjo. Antai Vilkaviškio, Kupiškio, Alytaus, Radviliškio, Šalčininkų, Zarasų r. bei Kalvarijos savivaldybėse į gyvenimo kokybę per finansinį laikotarpį investuota nedaug. O Visagine, Mažeikių r. bei Alytaus mieste panaudotų investicijų lygis buvo aukštas, nepaisant to, gyvenimo kokybės rodiklis smuktelėjo.

Suveikė kaip pagalvė

Pripažįstama, kad struktūrinės paramos efektą sumenkino 2008 m. smogusi ekonominė krizė. Finansų krizės sąlygotas ekonominis nuosmukis tiek visos šalies, tiek ir atskirų teritorijų gyvenimo kokybę, socialinę ir ekonominę plėtrą veikė labiau negu europinės investicijos. ES struktūrinė parama suveikė kaip pagalvė – sušvelnino neigiamas ekonominės krizės pasekmes. Vis dėlto investicijų nauda galėjo būti didesnė.

Nepavyko patempti iki šalies vidurkio

Vertinimo ekspertų grupės vadovas, konsultavimo įmonės „Estep“ valdybos pirmininkas dr. K. Maniokas apgailestauja, kad ES struktūrinė parama nepatempė regioninių centrų – jie vis dar lieka žemiau nei šalies vidurkis. Kaip ir anksčiau, jie atsilieka pagal demografinius rodiklius, darbo jėgos aktyvumą, išsilavinimą, verslo produktyvumą, turistinį patrauklumą.

Nors kai kuriuose miestuose gyvenimo kokybė pagerėjo, jie netapo konkurencingesni. Regio­nų centrams tenkanti tiesioginių užsienio investicijų ir įmonių sukuriamos pridėtinės vertės dalis sumažėjo.

„Tos finansinės intervencijos nebuvo pakankamos, kad sustabdytų daugiametes neigiamas tendencijas“, – vieną iš priežasčių nurodo dr. K. Maniokas.

Kita problema – trūko realios ir aiškios investavimo vizijos bei strategijos. Visose savivaldybėse projektai buvo panašūs (apie pusė visų investicijų skirta viešosioms erdvėms atnaujinti). Trūko integruoto, kompleksinio požiūrio sprendžiant konkrečias miestams aktualias problemas. Maloni išimtis – Druskininkų, Birštono savivaldybės. Jos turėjo aiškią strategiją ir viziją, iš europinių investicijų sugebėjo išpešti maksimalią naudą ir, nepaisant ekonominio nuosmukio, pagerino gyvenimo kokybę, užimtumą ir realų darbo užmokestį.

Europinės paramos panaudojimo patirtį išanalizavę ekspertai vietos valdžiai linki glaudžiau bendradarbiauti planuojant projektus konkrečioje teritorijoje, pasitelkti išmanančius talkininkus, kurti regioninius kompetencijų centrus ar nacionalinių kompetencijų centrų regioninius padalinius.

„Planuojant naujus infrastruktūros projektus vertėtų atsižvelgti į jos panaudojimo konkrečioje teritorijoje galimybes, sukurti in­frastruktūros įveiksminimą ir skatinti savivaldybes, kurios sugeba įveiksminti geriau“, – siūlo dr. K. Maniokas, primindamas, kad ateityje paramos lėšų lygis mažės.

Lenkų profesorius: daugiau klausimų nei atsakymų

Lietuvoje viešėjęs Varšuvos universiteto Europos vietos ir regioninių studijų centro direktorius prof. dr. Gžegožas Gožalekas (Grzegorz Gorzelak), regioninę plėtrą analizuojantis jau keturis dešimtmečius, tvirtina, jog šioje srityje kol kas yra daugiau klausimų nei atsakymų.

Lenkijoje panašiai kaip Lietuvoje – apie du trečdaliai viešųjų investicijų yra skiriama infrastruktūrai. Panašios tendencijos buvo užfiksuotos JAV praėjusio amžiaus 7–8 dešimtmečiais. Tai regionų plėtrai būdingas rodiklis. Vienam miestų ir miestelių gyventojui tenkanti ES finansavimo dalis yra didesnė, palyginti su didmiesčiais, tad mažos teritorijos turi didesnes plėtros galimybes. Mažiau išsivystę Lenkijos regionai per finansinį laikotarpį augo sparčiau nei išsivystę – Varšuvos, Poznanės, Vroclavo ar Silezijos. Tačiau ar tai lemia būtent finansavimas, to profesorius kol kas neskuba tvirtinti.

Akivaizdu, kad vyksta tam tikri procesai, galbūt yra prasidėjęs teritorijų suartėjimas, arba konvergencija. Pasak G. Gožaleko, situacija yra tiriama, o tikslesnius atsakymus galima bus pateikti apie 2018 m. Mažiau išsivysčiusios kaimiškos vietovės, gavusios investicijų į žmogiškuosius išteklius, sparčiai vejasi kitas teritorijas. Tai tarsi patvirtina seną hipotezę, kad mažiausiai išvystytuose regionuose veiksmingiausia investuoti į švietimą, o labiau išvystytuose regionuose – į infrastruktūrą. Kitaip sakant, apleistoje kaimo vietovėje nutiesus greitkelį, jis gyvenimo nepakeis, tik paskatins likusius žmones išvykti. Pirmiausia reikia investuoti į švietimą, kad regionas taptų patrauklus investuotojams iš šalies.

Tačiau profesorius iš Lenkijos neskuba teigti, kad šis teiginys teisingas. „Nesu tikras, ar tai tiesa. Neturime galutinių rezultatų. Daug klausimų, aiškių atsakymų nėra“, – teigia mokslininkas.

Buvo atlikta Lenkijos savivaldybių apklausa. Į klausimą, kokį poveikį savivaldybei turėjo ES finansavimas, daugelis atsakė, jog ekonomiką jis paskatino vidutiniškai arba mažai, nors teigiamai atsiliepė gyvenimo standartams, aplinkos situacijai.

Tiesa, iš dalies dėl to kalta ir pati vietos vadžia, rezganti kvailus projektus. „Nėra pinigų perėjoms ir šaligatviams, tačiau yra dviračių takams. Jie prasideda viename miestelio gale ir baigiasi kitame… Neva daugiau turistų atvyks. Jie neatvyksta, o žmonės vaikšto tais pačiais skylėtais šaligatviais“, – ironiškai kalba profesorius. Tokių absurdiškų investicijų panaudojimo apstu ir pas mus.

G. Gožaleko pastebėjimu, kai kurie su struktūrine parama įgyvendinti projektai ateityje savivaldybėms gali tapti našta, nes tuos objektus reikia prižiūrėti, ilgainiui jie tampa vis brangesni. „ES finansavimas ir džiūgavimas pinigais ne visada sukuria pridėtinę vertę“, – teigia jis. Svečias iš Lenkijos tvirtina, kad reikia keisti psichologinį požiūrį į regionų plėtrą, matyti gretimus regionus, į infrastruktūrą investuoti esant augimo potencialui.

Algimanto Snarskio piešinys

image001 (1)

DalintisSiųsti

Panašūs straipsniai

Saulė
Aplinka

Vyksta dalinis Saulės užtemimas Lietuvos danguje

2026-08-12
Bitininkystės muziejus Stripeikiuose kviečia į medkopio pabaigos festivalį „Pagauk spiečių!“
Įdomu

Bitininkystės muziejus Stripeikiuose kviečia į medkopio pabaigos festivalį „Pagauk spiečių!“

2026-08-12
Mokslo metų startas Kaune: krepšinio pramogos, protmūšis ir įspūdingas koncertas
Aktualijos

Mokslo metų startas Kaune: krepšinio pramogos, protmūšis ir įspūdingas koncertas

2026-08-12
Panevėžio mieste ir rajone lankytojams duris atvers gamybos įmonės ir industrinę miesto istoriją menančios erdvės
Įdomu

Panevėžio mieste ir rajone lankytojams duris atvers gamybos įmonės ir industrinę miesto istoriją menančios erdvės

2026-08-12
Kaune rudenį prasideda nauja kino edukacijos programa: Romuvos kino mokykla, skirta 10–12 klasių moksleiviams
Įdomu

Kaune rudenį prasideda nauja kino edukacijos programa: Romuvos kino mokykla, skirta 10–12 klasių moksleiviams

2026-08-11
Kaune vyks „Suburtynė“ – 24 valandas trunkantis sutartinių giedojimo ir bendrystės renginys
Įdomu

Kaune vyks „Suburtynė“ – 24 valandas trunkantis sutartinių giedojimo ir bendrystės renginys

2026-08-11

Aktualijos

Pakruojo rajone, Petrašiūnų dolomito karjere rugpjūčio 21 d. skulptorių simpoziumas

Pakruojo rajone, Petrašiūnų dolomito karjere rugpjūčio 21 d. skulptorių simpoziumas

2026-08-15
Radviliškio ligoninėje vyksta dideli pokyčiai – atnaujinamas Priėmimo skyrius

Radviliškio ligoninėje vyksta dideli pokyčiai – atnaujinamas Priėmimo skyrius

2026-08-15
Kaip apsaugoti vaikus skyrybų metu?

Kaip apsaugoti vaikus skyrybų metu?

2026-08-15
Biržų rajone iš gyventojų bus surenkamos stambiagabaritės atliekos

Biržų rajone iš gyventojų bus surenkamos stambiagabaritės atliekos

2026-08-15
Ignalinoje pasirašyta pareigūno rėmimo sutartis

Ignalinoje pasirašyta pareigūno rėmimo sutartis

2026-08-15

Vietos Naujienos

Radviliškio ligoninėje vyksta dideli pokyčiai – atnaujinamas Priėmimo skyrius

Radviliškio ligoninėje vyksta dideli pokyčiai – atnaujinamas Priėmimo skyrius

2026-08-15
Biržų rajone iš gyventojų bus surenkamos stambiagabaritės atliekos

Biržų rajone iš gyventojų bus surenkamos stambiagabaritės atliekos

2026-08-15
Ignalinoje pasirašyta pareigūno rėmimo sutartis

Ignalinoje pasirašyta pareigūno rėmimo sutartis

2026-08-15
Atnaujinta Pakalnės gatvė Ukmergėje

Atnaujinta Pakalnės gatvė Ukmergėje

2026-08-14
Keičiama eismo organizavimo tvarka Ateities plento transporto mazge ties Amaliais

Keičiama eismo organizavimo tvarka Ateities plento transporto mazge ties Amaliais

2026-08-14

Apie Aukštaitijos gidą

Naujausi

Pakruojo rajone, Petrašiūnų dolomito karjere rugpjūčio 21 d. skulptorių simpoziumas

Pakruojo rajone, Petrašiūnų dolomito karjere rugpjūčio 21 d. skulptorių simpoziumas

2026-08-15
Radviliškio ligoninėje vyksta dideli pokyčiai – atnaujinamas Priėmimo skyrius

Radviliškio ligoninėje vyksta dideli pokyčiai – atnaujinamas Priėmimo skyrius

2026-08-15

Skaitomiausi

Gruodžio 19–20 d. Kaišiadoryse vyks Lietuvos kariuomenės tarptautinės pratybos

2025 m. spalio 16–19 d. vyks Krašto apsaugos savanorių pajėgų pratybos „Tvirtas skydas 8“

2025-09-29
Karmėlavoje atgijo Kotrynos Jogailaitės istorija

Karmėlavoje atgijo Kotrynos Jogailaitės istorija

2026-08-14
  • Paskelbkite naujieną
  • Rašyti redakcijai
  • Reklama
  • Privatumo politika
  • Kontaktai

© Aukštaitijos gidas

Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus
  • Žinios
    • Panevėžys
    • Anykščiai
    • Biržai
    • Jonava
    • Joniškis
    • Kėdainiai
    • Kaišiadorys
    • Kupiškis
    • Molėtai
    • Pakruojis
    • Radviliškis
    • Rokiškis
    • Šiauliai
    • Širvintos
    • Švenčionys
    • Ukmergė
    • Utena
    • Visaginas
    • Zarasai
  • Įdomu
  • Kultūra
  • Kriminalai
  • Laisvalaikis
  • Naujienos
  • Politika
  • Sportas
  • Paskelbkite naujieną

© Aukštaitijos gidas