Vasara – atostogų ir kelionių metas. Kad ir kokios jos bebūtų – kitame žemyne, šalyje, ar net netoliese esančiame mieste, kelionės yra neatsiejama nepamirštamos vasaros dalis. Keliones mėgsta visi. Ne išimtis ir „Židinio“ bibliotekos bendruomenė, pasitaikius progai, mažiesiems stovyklautojams paįvairinusi vasaros užsiėmimų programą ir išsiruošusi į vieną gražų Panevėžio apskrities miestelį – Miežiškius.
Pagrindinis ekskursijos tikslas – vienintelis Baltijos šalyse kalėdinių žaisliukų muziejus, lankytojų sulaukiantis visais metų laikais.
Jo įkūrėja Miežiškių bibliotekos vadovė Violeta Karklytė kvietė pasėdėti Kalėdų senelio soste, apžiūrėti muziejaus ekspoziciją, kurią sudaro daugiau nei 1800 kalėdinių žaisliukų ir kitų šventinių atributų, kurie nuolat papildomi. Muziejaus eksponatus dovanoja žmonės ne tik iš visos Lietuvos, bet ir Rusijos, Vokietijos, Ukrainos, Amerikos…
Čia vaikai pamatė ne tik įvairių žaisliukų, girliandų, kaukių, karūnų, Senių šalčių, snieguolių, sovietinio laikotarpio eglučių, bet ir figūrinių žaislų, snaigių, žvakučių, atvirukų. Visa tai išvydę, vaikai iš nuostabos kraipė galvas. Stovyklautojams buvo nemaža naujiena, kad žaisliukus gamino ne vien iš stiklo, plastmasės, popieriaus, metalo, keramikos, bet ir putų polistirolio, medvilnės, vatinio, šiaudų.
V. Karklytė atskleidė, jog pirmi kalėdiniai žaisliukai sukurti Vokietijoje1848 m. Tuo tarpu, seniausias muziejaus eksponatas siekia 1936 m. Kone apie kiekvieną kalėdinį puošybos elementą, jo atsiradimo istoriją, turinti ką įdomiai papasakoti gidė, vaikams akcentavo, jog eglutės žaisliukų istorija glaudžiai susijusi su politika, kultūra ir menu. „Žaisliukai atspindi įvairius istorinius įvykius – šviesoforų atsiradimą, Jurijaus Gagarino skrydį aplink žemę, tam tikrų automobilių gamybos pradžią“.
Vaikai ne tik stebėjo ekspozicijas, bet ir gavo progą pajudėti. Muziejaus įkūrėja davė jiems keletą linksmų užduočių – sudėlioti dėlionę bei pasitikrinti taiklumą žaidžiant krepšinį. Ne įprastą, o kankorėžių!
Kelionę tęsėme Miežiškių bendruomenės Parapijos namuose, kur mus pasitiko būrys stovyklautojų su vadove Zita Rinkevičienė. Čia „Židinio“ bibliotekos stovyklautojai žaidė stalo futbolą, monopolį su vietiniais vaikais.
Kiek atsipūtę, kartu su Z. Rinkevičiene patraukėme Angelų slėnio link. Miestelio kultūrinių renginių aikštelėje, apsupti pavėsinių, sūpuoklių, suolų su skulptūromis bei kitokių angeliškų medžio dirbinių, šnabždėjome norus suoliukui į ausį, išdrožtą suoliuke ir netgi pasimatavome angelo sparnus, prisėsdami į „sparnuotą“ sostą.
Indrė Lašinytė
