Kauno rajone pagerbtas brolių Lukšų atminimas

Minėjimas prasidėjo šv. Mišiomis Pažėrų Švč. Jėzaus Širdies bažnyčioje, kurias aukojo Veiverių Šv. Liudviko bažnyčios klebonas, garbės kanauninkas Kęstutis Vosylius. Vėliau susirinkusieji vyko į Pabartupio kaimą – Juozo Lukšos-Daumanto žūties vietą, kur vyko pagrindinis brolių Juozo ir Stasio Lukšų gimimo ir žūties metinių minėjimas.

Kartu su partizanų artimaisiais, bendruomenės nariais ir kitais minėjimo dalyviais laisvės kovotojų atminimą pagerbė Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkas Juozas Olekas, Seimo narys Šarūnas Šukevičius, Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Rūta Černiauskienė bei kiti garbūs svečiai.

Atminimo kelionė tęsėsi Veiverių Skausmo kalnelyje, kur pagerbti Antanas Lukša-Arūnas ir Jurgis Lukša-Piršlys, bei Šunkarių miške – Stasio Lukšos-Juodvarnio-Tautvydo žūties vietoje. Čia 1947 m. rugsėjį buvo įkurta Tauro apygardos partizanų stovyklavietė, kurioje vyko puskarininkių mokymo kursai. Sovietų kariuomenei užpuolus stovyklą, kautynėse žuvo Stasys Lukša-Juodvarnis-Tautvydas ir Petras Ašmonas-Sargas.

Lukšų šeimos likimas – viena skaudžiausių ir kartu iškiliausių Lietuvos partizaninio karo istorijų. Simano ir Onos Lukšų šeimoje išaugę sūnūs skirtingais keliais įsitraukė į pasipriešinimą okupacijai: trys žuvo partizanų kovose, kiti patyrė represijas ir lagerius. Jų istorija primena, kokią didelę kainą Lietuvos žmonės sumokėjo už laisvę.

Minėjimą organizavo Garliavos Juozo Lukšos gimnazija, Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Majoro Juozo Lukšos mokymo centras bei partizanų Lukšų artimieji Dalia Lukšaitė-Maciukevičienė ir Kęstutis Lukša.

Istorinė atmintis gyva tol, kol ją saugome, tyrinėjame ir perduodame kitoms kartoms. Juozo Lukšos-Daumanto ir jo šeimos istorija primena branginti laisvę ir nepamiršti žmonių, kurie dėl jos paaukojo tai, kas brangiausia.