Jaunieji kauniečiai ir toliau išlaiko lyderių pozicijas Lietuvoje. Šių metų valstybinių brandos egzaminų (VBE) pagrindinėje sesijoje miesto abiturientai pelnė net 248 šimto balų įvertinimus, o daugelio pagrindinių atsiskaitymų rezultatai viršijo šalies vidurkį. Puikiais pasiekimais džiugina ir tarptautinio bakalaureato diplomo programos mokiniai – jų baigiamieji darbai įvertinti dar 67 aukščiausiais balais. Iš viso Kaunas šiemet skaičiuoja 315 šimtukus.
Kaunas į šiuos metus atėjo iš stiprios pozicijos – 2025 metais Kauno mokinių VBE pasiekimai buvo aukščiausi Lietuvoje. Lyginant Kauno miesto rezultatus su šalies rodikliais, daugelyje pagrindinių valstybinių brandos egzaminų Kauno mokinių išlaikiusiųjų dalis buvo aukštesnė už Lietuvos vidurkį.
Lietuvių kalbos ir literatūros A kurso egzaminą Kaune išlaikė 99,2 proc. kandidatų (šalyje – 97,5 proc.), matematikos A kurso – 88 proc. (šalyje – 85,1 proc.), informatikos – 98,9 proc. (šalyje – 97 proc.), o anglų kalbos – 96,5 proc. (šalyje – 95,4 proc.).
„Rezultatai kalba patys už save. Jaunieji kauniečiai su geriausiais rezultatais Lietuvoje išlieka viršūnėje. Visa tai rodo, kad kryptingos miesto investicijos į švietimą atsiperka. Už šių skaičių slypi didžiulis mokinių, mokytojų, tėvų ir visos švietimo bendruomenės indėlis.
Mūsų tikslas ne tik džiaugtis pasiekimais šiandien, bet ir toliau kurti tokią ugdymo sistemą, kuri kiekvienam vaikui suteiktų geriausias galimybes atskleisti savo potencialą“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Kauno abiturientai pagrindinėje VBE sesijoje pelnė 248 šimto balų įvertinimus, o tarptautinio bakalaureato programoje – dar 67. Iš viso Kaunas šiemet didžiuojasi 315 aukščiausių įvertinimų.
Daugiausia šimtukų gauta iš informatikos (61), lietuvių kalbos ir literatūros (51), matematikos (50) bei anglų kalbos (46) egzaminų. Aukščiausių įvertinimų sulaukta ir geografijos (15), chemijos (8), istorijos (8), fizikos (5), ekonomikos (2) ir biologijos (1) egzaminuose.
aunuolių rezultatai ryškiai išsiskyrė ir Lietuvos mastu. Beveik trečdalis visų lietuvių kalbos ir literatūros A kurso šimtukų atiteko kauniečiams, daugiau nei ketvirtadalis – informatikos, ketvirtadalis – chemijos, beveik ketvirtadalis – matematikos A kurso egzaminą laikiusiems mokiniams. Ypač išsiskyrė fizikos srityje – kauniečiai pelnė pusę visų šalyje skirtų šio dalyko šimtukų.
Įspūdingų individualių rezultatų pasiekė ir patys abiturientai. Vienas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazijos auklėtinis savo sąskaitoje skaičiuoja šešis šimtukus, kitas – penkis. Keturis šimto balų įvertinimus surinko trys, tris – keturiolika, o du – 35 Kauno abiturientai.
Daugiausia maksimalių balų pelnė Kauno technologijos universiteto, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Kauno „Saulės“, Kauno jėzuitų, Vytauto Didžiojo universiteto „Rasos“, Kauno Jono Jablonskio, Kauno „Vyturio“, Kauno Jono Pauliaus II gimnazijų bei Kauno technologijos universiteto inžinerijos licėjaus ugdytiniai.
Nuo 2016 metų Kaunas geriausius VBE rezultatus pasiekusius abiturientus pagerbia simboliniu sunkaus darbo ir atkaklumo ženklu – „Šimtukininko“ premija. Jos įteikiamos mokiniams, pelniusiems ne mažiau kaip tris šimto balų įvertinimus. Už kiekvieną šimtuką skiriama po 100 eurų.
Praėjusiais metais atnaujintos premijos skyrimo sąlygos. Nuo šiol apdovanojami ne tik moksleiviai, bet ir mokytojai, parengę ne mažiau kaip tris šimtukininkus. Piniginės dovanos dydis priklauso nuo paruoštų aukščiausius įvertinimus pelniusių abiturientų skaičiaus ir siekia nuo 100 iki 500 eurų.
Abiturientai ir jų pedagogai bus pagerbti iškilmingos ceremonijos metu liepos 30 d. „Mokslo saloje“ (Karaliaus Mindaugo pr. 50).
Matematikos rezultatai Kaune nuosekliai gerėja jau penkerius metus. Ši sritis išlieka viena svarbiausių miesto švietimo krypčių. Lyginant su praėjusiais metais, pagerėjo matematikos A kurso rezultatai, o B kurso egzamino neišlaikiusiųjų dalis sumažėjo beveik perpus.
Siekdama stiprinti matematikos ugdymą, savivaldybė nuosekliai plėtoja „MatLab“ laboratoriją, padedančią moksleiviams gilinti matematines žinias, spręsti sudėtingesnes užduotis, ugdyti loginį mąstymą ir stiprinti pasitikėjimą savo gebėjimais.
Švietimo įstaigose organizuojamos papildomos konsultacijos, klasės skirstomos į mažesnes grupes, telkiamos mokytojų iniciatyvos, o ugdymo procesą papildo šiuolaikinės skaitmeninės priemonės.
2025–2026 mokslo metais pradėtos taikyti skaitmeninė platforma „Elicėjus“ ir adaptyvaus testavimo sistema „PROTAU“. Jos leidžia pedagogams stebėti kiekvieno mokinio pažangą, nustatyti žinių spragas, pritaikyti individualias užduotis ir laiku suteikti reikalingą pagalbą.
Kaunas lygiagrečiai investuoja ir į gamtos mokslus bei STEAM ugdymą. Visose miesto bendrojo ugdymo įstaigose atnaujintos gamtos mokslų laboratorijos, o Tūkstantmečio mokyklų programa jas papildė modernia įranga, skirta STEAM, robotikos, informacinių technologijų ir inžinerijos veikloms. Jų pagalba mokiniai gali atilikti bandymus, tyrinėti, kelti hipotezes ir tikrinti savo jėgas.
Papildomas galimybes suteikia „Mokslo saloje“ veikiantis Kauno metodinis STEAM centras. Jame įrengtos biologijos ir chemijos, fizikos ir inžinerijos, robotikos bei išmanaus miesto laboratorijos. Jose moksleiviai su šiomis mokslo šakomis gali iš arčiau susipažinti per praktinę patirtį, o mokytojai gali stiprinti savo ugdymo kompetencijas.
Pasiteisinusios iniciatyvos bus tęsiamos ir ateityje. Jas papildys naujos priemonės, tarp jų – Kauno 1-osios muzikos mokyklos iniciatyva integruoti matematikos elementus į muzikos ugdymą, Kauno Švietimo inovacijų centro organizuojamos „Slenkstiados“ bei kitos veiklos, skirtos mažinti mokinių pasiekimų atotrūkius.
