Gruodžio 18 dieną Kaune oficialiai visuomenei ir gausiam būriui svečių pristatytas paminklas iškiliam Lietuvos inžinieriui, visuomenininkui, leidėjui ir kultūros rėmėjui Petrui Vileišiui. Ukrainiečių skulptorių sukurtas monumentas iškilo Kęstučio ir Gedimino gatvių sankirtoje esančiame skvere – lengvai pasiekiamoje ir miestiečiams gerai matomoje vietoje. Naująjį istorinio atminimo akcentą miestui dovanoja kultūros mecenatas dr. Pranas Kiznis.
Petro Vileišio (1851–1926) veikla – viena universaliausių ir reikšmingiausių modernios Lietuvos istorijoje. Kaip aukščiausio lygio tiltų, kelių ir geležinkelių statybos specialistas jis prisidėjo ne tik prie svarbių infrastruktūros projektų įgyvendinimo Lietuvoje bei užsienyje, bet ir tiesė pamatus moderniai ir stipriai valstybei.
Dar nuo 1875 m., gerokai iki „Aušros“, P. Vileišis leido lietuviškus tautinius leidinius, buvo „Dvylikos apaštalų“ draugijos narys ir didžiausias rėmėjas, aktyviai kovojo prieš spaudos draudimą. Per asmenines pažintis su carinės imperijos valdininkais jis lobizavo spaudos draudimo panaikinimą. 1904 m. įkūrė pirmą lietuvišką spaustuvę Vilniuje ir pradėjo leisti pirmąjį lietuvišką dienraštį – „Vilniaus žinias“, kurį iki 1907 m. redagavo pats, vėliau – jo brolis Jonas Vileišis.
Plačios erudicijos intelektualas, mokėjęs net septynias kalbas, P. Vileišis vertė H. K. Anderseno, Marko Tveno, Henriko Senkevičiaus ir kitų autorių kūrinius, parašė ir išvertė apie 30 knygelių žemdirbystės, veterinarijos, sodininkystės, medicinos, kultūros ir istorijos temomis, rengė vadovėlius, publikavo straipsnius, pasirašinėdamas įvairiais slapyvardžiais. Apie jį Vaižgantas yra pasakęs: „Vertas paminklo ne mažiau nei Basanavičius“.
1921 m., būdamas 70-ies, P. Vileišis grįžo į Lietuvą, o 1922 m. tapo susisiekimo ministru. Iki pat mirties 1926-aisiais jis gyveno Kaune, vadovavo Inžinierių tarybai ir buvo aktyvus visuomeninio gyvenimo dalyvis. Tarpukario Kaunas tapo ne tik gyvenamąja vieta, bet ir profesinės bei visuomeninės veiklos centru. Jis pirmininkavo Karo muziejaus rūmų statybos komitetui, pasiūlė rūmų vietą Vienybės aikštėje.
P. Vileišio inžinerinis palikimas siejamas ir su Kauno apylinkėmis – netoli Jonavos esantis senasis geležinkelio tiltas buvo iš dalies statytas jam vadovaujant. Petro Vileišio vardu Kaune taip pat pavadinta viena miesto gatvių, dar labiau įtvirtinanti šios iškilios asmenybės ryšį su miestu.
„Miestas – gyvas organizmas ir jis keičiasi pagal poreikius, pasiūlymus, kad žmonėms būtų ne tik patogiau, bet ir gražiau. Yra toks posakis, kad nuskriausti menininkus lengviausia – to leisti negalima. Dirbant šį darbą, esame pastatę apie 150 paminklų, skulptūrų, akcentų, išdažę sienų ir ne tik.
Šiandien pagerbiame iškilią asmenybę – Petrą Vileišį. Inžinierių, visuomenininką ir kultūros rėmėją, kurio darbai paliko ryškų pėdsaką miesto ir valstybės istorijoje. Kauno miesto vardu dėkoju Pranui Kizniui už idėją ir dovaną miestui, Ukrainos skulptoriams – už darbą, „Kauno švarai“ bei visiems prisidėjusiems prie šios skulptūros atsiradimo“, – kalbėjo sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Iškilios asmenybės garbei Kaune, Gedimino skvere, iškilo daugiau kaip 4 metrų bronzinė skulptūra. Joje – realaus dydžio P. Vileišis, pavaizduotas sėdintis ant dekoruotos kėdės, vilkintis kostiumą. Povyza atkurta pagal istorinę nuotrauką, darytą tuomet, kai visuomenininkas dar buvo jaunas.
Skulptūrinė kompozicija pastatyta ant postamento, papuošto apskritu ornamentu su reljefiniais motyvais, primenančiais knygų nugarėles – simboliškai atspindinčiais jo indėlį į lietuviškos spaudos ir švietimo raidą.
Skulptūros atidengimo renginį pradėjo grupės „Sasutalos“ atliekama sutartinė. Keturiolika mero padėkų bei pasidabruotų ir žalvarinių Burmistro Jono Vileišio medalių, skirtų už reikšmingą indėlį plėtojant Ukrainos ir Lietuvos kultūrinius ryšius bei kuriant Petro Vileišio paminklą Kauno mieste, atiteko Ukrainos skulptoriams ir jų komandos nariams. Simboliniu gestu tapo ir Pasvalio rajono mero Gintauto Gegužinsko atvežtas ir ties paminklu padėtas Vileišių gimtosios žemės maišelis. Naująjį akcentą pašventino Kauno vyskupas augziliaras Saulius Bužauskas.
Lietuva yra didžiavyrių ir didžių moterų šalis. Šalis – turtinga savo istorija, valstybė – stipri jos istoriją gerbiančiais, kūrusiais ir kuriančiais žmonėmis. Daugelis iškilių istorinių asmenybių reikšmingai prisidėjo prie lietuvių istorinės tapatybės ugdymo, prie mūsų tautos pilietinio ir politinio brandinimo, prie Lietuvos valstybingumo kūrimo ir stiprinimo. Petro Vileišio darbų aruodas peržengė kelių gyvenimų rėmus.
