Hanzos miesto ir laikinosios sostinės dvasia, art deco, Raudondvario dvaras, Zapyškio ir kitų pakaunės miestelių paveldas yra užtaisas, galintis sudominti pasaulio kultūros visuomenę.
Apie galimybes 2022 metais kartu siekti Europos kultūros sostinės titulo šiandien kalbėjo kaimyninių savivaldybių – Kauno miesto ir Kauno rajono – vadovai.
„Yra du administraciniai vienetai, tačiau istoriškai jie sudaro vientisą Didijį Kauną, todėl turime galvoti apie čia gyvenančius žmones ir kuo geriau panaudoti mūsų krašto privalumus“, – kalbėjo Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas.
Kauno miesto mero pavaduotojas Simonas Kairys pastebėjo, kad dalyvavimas Europos kultūros sostinės programoje labai padėtų sustiprinti viso Kauno regiono tapatybę ir įvaizdį. „Vertinant paraišką, svarbiais kriterijais bus programos turinys ir finansinis pagrįstumas“, – tvirtino vicemeras.
Pasitarimo dalyviai vardijo privalumus, kurie padėtų siekti užsibrėžto tikslo. Kauno unikalumą stiprina tai, kad jis yra vienintelis Lietuvoje Hanzos miestas. Ryškų pėdsaką palikęs laikinosios sostinės laikotarpis, o art deco architektūra įtraukta į UNESCO paveldo sąrašą. Miestas įsikūręs didžiausių Lietuvos upių santakoje.
Karmėlavoje veikia tarptautinis oro uostas – patogi galimybė atvykti turistams. Atnaujintas Raudondvario dvaras su menų inkubatoriumi – puiki erdvė tarptautiniams renginiams. Čia vyksta Žemės meno festivaliai „Land art Raudondvaris“. Tūkstančius gerbėjų sutraukia ir Kulautuvoje vykstantis bardų festivalis „Akacijų alėja“, Zapyškio aitvarų festivalis, tarptautinės šunų kinkinių varžybos Jadagoniuose, unikali Samylų bendruomenės šventė „Pėdos marių dugne“.
Abi savivaldybės deda daug pastangų, siekdamos dviračių takais sujungti Kauną su pakaunės miesteliais, formuojamas Mažasis pakaunės turizmo žiedas, kuris turėtų būti įdomus ir užsienio turistams. Kartu kuriami planai kaip atgaivinti Kauno tvirtovės fortus.
Projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ vadovė Virginija Vitkienė pastebėjo, kad svarbu ne tik išryškinti regiono privalumus, bet ir gerinti kultūros infrastruktūrą, paslaugų kokybę, parengti inovatyvius projektus.
Europos kultūros sostinės vardas kasmet suteikiamas ne daugiau kaip vienam miestui kiekvienoje iš dviejų valstybių narių. 2022 metais teisę vienam miestui suteikti šį vardą yra gavusi Lietuva ir Liuksemburgas. Miestų paraiškas vertins tarptautinė komisija Galutinis sprendimas dėl Europos kultūros sostinės vardo suteikimo bus priimtas 2017 m.
