Kaišiadorių rajono savivaldybės taryba 2025 m. vasario 20 d. priėmė sprendimą dėl Kaišiadorių rajono savivaldybės garbės piliečio vardo suteikimo Lietuvos dailininkui, vitražistui, pedagogui, profesoriui Kaziui Morkūnui.
Kazys Morkūnas gimė 1925 m. kovo 4 d. Žiežmariuose. Jis mokėsi Žiežmarių pradinėje mokykloje, vėliau – Kaišiadorių gimnazijoje. 1944 m., nebaigęs paskutinės gimnazijos klasės, išvyko į Kauną, ten pabaigė mokslus. 1946–1951 m. studijavo Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės instituto dekoratyvinės ir monumentaliosios tapybos katedroje (nuo antro kurso – vitražo specialybę). 1952 m. baigė Lietuvos valstybinį dailės institutą (dabar – Vilniaus dailės akademija), mokėsi pas garsų menininką, pedagogą Stasį Ušinską. 1953–2009 m. dėstė piešimą Lietuvos dailės institute (dabar – Vilniaus dailės akademija), 1977–1985 m. ir 1993–1997 m. dirbo Piešimo katedros vedėju. 1976 m. – profesorius. Nuo 1955 m. buvo Lietuvos dailininkų sąjungos narys, o 1973–1982 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos valdybos pirmininko pavaduotojas. Kazio Morkūno kūrybinio darbo pradžia – 1953 m. Dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje.
Kazys Morkūnas vienas pirmųjų Lietuvoje sukūrė eksperimentinį vitražą iš kelių sulydytų plono stiklo sluoksnių. Ankstyvojo laikotarpio vitražams būdinga realistinis figūrinis piešinys su ornamentais („Taika žemėje“ (1955 m.), „Jūratė ir Kastytis“ (1956 m.), „Subatos vakarėlį“ (1959 m.), alegorijos, simboliai, dekoratyvi stilizacija („Mūza (1956 m.), „Mergaitė“ (1960 m.). Savo kūryboje taip pat naudojo luitinį stiklą, sujungtą betonu, derino įvairias stiklo faktūras („Pirčiupis“ (1962 m.). Taip pat sukūrė vitražų pasaulinių parodų paviljonams Montréalyje, Kanadoje (1967 m.) ir Osakoje, Japonijoje (1970 m.), dekoratyvių siužetinių (pasakos „Eglė – žalčių karalienė“ motyvais Druskininkų biuvetėje (1956–1960 m.), spalvoto veidrodinio stiklo („Rytas“ (1960 m.) vitražų. Naudojo konusinės formos stiklą (Kryžkalnio memorialo vitražai (1972 m.), kūrė storo luitinio stiklo (Kauno IX forto muziejaus memorialo vitražai (1984 m.), plono stiklo („Saulės mūšis 1236“ Šiaulių kino teatre „Saulė“ (1986 m.), 27 vitražų ansamblis Švč. Mergelės Marijos gyvenimo motyvais Vilkaviškio Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo katedroje (1996 m.) vitražo technika. Sukūrė 3 portretinius vitražus J. Baltrušaičio mokykloje Maskvoje, erdvinių vitražų Punsko mokykloje (2005 m.), Utenos Dievo Apvaizdos bažnyčioje (2008 m.). Kaišiadorių rajono savivaldybėje Kazio Morkūno darbai – vitražas Kaišiadorių kultūros centre (1976 m.) ir 4 dekoratyviniai vitražai Partizanų koplyčioje Kaišiadorių kapinėse (1998 m.).
Kazys Morkūnas sukūrė vieną didžiausių (180 m2) vitražų Lietuvoje „Šventė“, esantį Lietuvos Respublikos Seimo I rūmuose (1981 m.). Rašytiniuose šaltiniuose pateikiama informacija, jog menininkas kurdamas eksperimentavo storo luitinio stiklo ir plono stiklo vitražo technika. Pažymima, kad nelengva buvo menininkui milžiniškos apimties kūrinyje išvengti siužetinių scenų, vaizduojančių pergales ir sovietų karių žygdarbius. Jis sugalvojo kompoziciją, kurioje buvo galima prabilti simbolinėmis mokslo, meno figūromis ar motinystės alegorijomis. Vitražo viduryje moters su kūdikiu figūra – motinystės alegorija, kompozicijos branduolys. Apatinėje vitražo dalyje – figūros, simbolizuojančios mokslą ir meną.
2011 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos Seimo II rūmuose iškilmingai atidengta Kazio Morkūno vitražo „Žalgirio mūšis“ pirmoji dalis. Vitražo pristatyme dalyvavo ir pats kūrinio autorius. Tuomet jis prisiminė, kad idėja vitražuose įamžinti Žalgirio mūšį kilo beveik prieš tris dešimtmečius, kai dar buvo statomas parlamento pastatas, tačiau jos teko atsisakyti tuometinei vadovybei pareikalavus greta įamžinti sovietų simbolius. 2010 m. artėjant Žalgirio kovos 600 m. jubiliejui Kaziui Morkūnui, kartu su architektais Algimantu ir Vytautu Nasvyčiais, pavyko įtikinti LR Seimo vadovybę grįžti prie pirminio sumanymo: buvo paruošti natūralaus dydžio (apie 25 m²) vitražo piešiniai-kartonai. Kartu buvo numatyta dešinėje laiptų pusėje sukurti vitražus, skirtus Lietuvos nepriklausomybės kovoms, rezistencijai ir Sausio 13-osios įvykiams atminti. Autorius parengė eskizus. Tačiau dėl parlamento rūmams suteikto istorinio-kultūrinio objekto statuso jam teko ieškoti naujo sprendimo ir Žalgirio mūšio kovos atminimui skirtą vitražą projektuoti Seimo II rūmuose. Naujajame vitražo teminiame sprendime batalijose figūruoja Lietuvos kunigaikščio Vytauto Didžiojo ir Lietuvos Didžiojo kunigaikščio, Lenkijos karaliaus Jogailos portretinės asmenybės. Per vienus metus buvo atlikti visi darbai: nuo eskizų kūrimo ir pritaikymo ne tokiai dėkingai architektūrinei aplinkai iki pirmosios vitražo diptiko dalies atidengimo. Dailininkas kartu su padėjėju Vaižgantu Černiausku per metus sukūrė daugiau nei 25 m² ploto vitražą, kuriame naudotos Lietuvoje gamintos medžiagos – baltas ir trofėjinis stiklas, individualiai meistrų gaminta glazūra. Vitražą užbaigti buvo numatyta 2012 m. Autorius, džiaugdamasis galimybe laisvai kurti istorinius, bažnytinius vitražus, užsiminė, kad antrojoje vitražo „Žalgirio mūšis“ dalyje tikisi griežtesnio, dekoratyvesnio sprendimo. Deja, buvo įgyvendintas tik vienas „Žalgirio mūšio“ vitražas, įamžinantis Vytautą, ir parengti detalūs natūralaus dydžio kartonai būsimo kūrinio, skirto Jogailai.
2008 m. su Kazio Morkūno kūryba buvo galima susipažinti Žiežmarių kultūros centre. Tuo metu buvo surengta vitražų piešinių–kartonų paroda, kurioje dalyvavo ir pats autorius. Beveik visi parodoje eksponuoti darbai šiuo metu yra saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje.
2014 m. sausio 22 d. vitražo kūrėjas prof. Kazys Morkūnas mirė Vilniuje (palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse). Jo darbus tęsia mokiniai.
Vieni iš reikšmingiausių prof. Kazio Morkūno darbo ir kūrybos įvertinimų: 2000 m. skirtas Gedimino 4-ojo laipsnio ordinas; 2011 m. – auksinis Lietuvos dailininkų sąjungos ženkliukas ir premija; 2013 m. – Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premija.
2025 m. kovo 4 d. nuo prof. Kazio Morkūno gimimo datos sukanka 100 metų. Šiais metais jo atminimui pagerbti suplanuoti renginiai Žiežmariuose ir Kaišiadoryse. Atsižvelgdami į pateiktą informaciją ir į tai, kad iš mūsų krašto kilęs Lietuvos menininkas, vitražo mokyklos kūrėjas, profesorius Kazys Morkūnas yra vienas iškiliausių Lietuvos menininkų, kuris paliko gausų ir reikšmingą kūrybinį indėlį ne tik vietos, tačiau ir visos šalies kultūroje jam suteiktas Kaišiadorių rajono savivaldybės garbės piliečio vardas. Planuojama jog Garbės piliečio regalijų Kazio Morkūno artimiesiems įteikimas įvyks Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos renginio metu, t.y. 2025 m. kovo 11 d., 14 val., Žiežmarių kultūros centre (Vytauto g. 13, Žiežmariai, Kaišiadorių r. sav.).
