Nors šildymo sezonas prasidėjo visai neseniai, šalies ugniagesiai gelbėtojai per šių metų rugsėjį ir spalį jau vyko gesinti daugiau nei 180 gaisrų, kilusių gyventojų namuose. Skaičiuojama, kad penktadalį jų, 42 gaisrus sukėlė krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo pažeidimai bei gedimai. Ekspertai atkreipia dėmesį − prasidedant šaltajam sezonui kietą kurą šildymui naudojantys gyventojai turėtų atlikti namų šildymo sistemų patikrą ir išvalyti kaminus bei dūmtraukius.
„Vilniuje užsiliepsnojo gyvenamasis namas, ir gaisro metu sprogo dujų balionas“, „Gausios ugniagesių pajėgos skubėjo į Dzūkų gatvę – pranešta, kad dega dviejų aukštų gyvenamasis namas“, „Gaisras kilo trečiame pastato aukšte esančiame bute – eksploatuojant židinį nuo metalinio dūmtraukio užsidegė medinės stogo konstrukcijos“. Tai tik keli pastarųjų savaičių naujienų pranešimai apie gaisrus, niokojusius gyventojų turtą ir pasiglemžusius žmonių gyvybes.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) pažymi, kad šaltojo sezono metu gyventojai ima intensyviai kūrenti krosnis ir židinius, naudoti kietojo kuro šildymo sistemas Todėl tuo metu dažniausia gaisrų priežastis individualiuose namuose yra šių šildymo įrenginių eksploatavimo ir priežiūros pažeidimai. Be to, labai didelė dalis gaisrų kyla dėl užsidegusių suodžių ir dervų neprižiūrėtuose, nevalytuose dūmtraukiuose ir kaminuose.
Remiantis PAGD duomenimis, praėjusiais metais dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir saugaus naudojimo pažeidimų Lietuvoje iš viso kilo 1070 gaisrų. Iš jų 70 proc. (752) buvo fiksuoti kaimo vietovėse, regionuose ir miesteliuose, o 30 proc. (318) kilo miestuose.
Šį rudenį didžiausia gaisro žala – 100 tūkst. eurų
Didžiausio draudiko šalyje „Lietuvos draudimas“ žalų departamento direktorius Artūras Juodeikis pastebi, kad nors bendroje būsto žalų statistikoje gaisrų žalos nėra pačios dažniausios, tačiau įsiplieskęs gaisras sukelia itin didelius nuostolius. Šių metų rudenį didžiausia rezervuota gaisro žalos suma jau siekia daugiau nei 100 tūkst. eurų, rodo bendrovės duomenys.
„Viena dažniausiai pasitaikančių su šildymo sistemomis susijusių gaisrų priežasčių, kurią įvardina ir mūsų ekspertai, klientai – tai kaminuose besikaupiantys suodžiai, dervos ir kitos degios medžiagos. Kaskart krosnį kūrenant kietu kuru, kamine kaupiasi suodžiai, susidaro klampi ir degi derva, kuri itin greit gali užsiliepsnoti nuo ugnies šaltinio“, – pabrėžia A. Juodeikis.
Kone kasdien su gaisrais susiduriantys ugniagesiai gelbėtojai pažymi, kad dūmtraukiai turi būti valomi ne tik prieš šildymo sezono pradžią, bet ir jo metu – ne rečiau kaip kartą per ketvirtį.
„Daugelis kietą kurą naudojančių gyventojų dūmtraukio valymą supranta vien tik kaip suodžių išsėmimą pro tam skirtą angą dūmtraukio apačioje. Visgi pirmas veiksmas, kurį reikia atlikti − tai specialiu vieliniu šepečiu nuvalyti suodžius nuo dūmtraukio sienelių, ir tik po to juos išsemti“, – pataria Pasvalio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyresnysis specialistas Gotaras Vasilevičius.
Dar viena pareigūno rekomendacija – supratus, kad dūmtraukyje užsidegė suodžiai, o tai galima suprasti iš stipraus ūžesio, reikėtų užgesinti ugnį kūrykloje, rekomenduotina smėliu. Tada degančius suodžius gesinti pro dūmtraukio viršų pilant vandenį. Todėl kiekvienoje sodyboje ar name reikėtų turėti kopėčias, kuriomis galima pasiekti pastato stogą, o ant stogo įrengti kopėčias, siekiančias stogo kraigą.
Jis priduria, kad nemaža dalis gaisrų kyla ir lietuvių mėgstamose pirtyse ar kūrenant kubilus, taip pat dėl netvarkingos elektros instaliacijos arba elektrinių šildymo krosnelių.
Kaip išvengti nelaimių
Dalies gaisrų šildymo sezono metu galima išvengti, tinkamai prižiūrint šildymo sistemas ir kaminus. PAGD pareigūnas G. Vasilevičius pataria, kaip saugiai namuose kūrenti kietojo kuro krosnis.
- Prieš šildymo sezoną išvalykite dūmtraukius. Šildymo sezono metu tą taip pat reikia daryti bent kas tris mėnesius. Mat dėl dūmtraukiuose susikaupusių nevalytų suodžių gali kilti gaisras.
- Išbalinkite mūrinius dūmtraukius ir mūrines sienas su dūmų kanalais. Taip galėsite matyti, jei pradėtų skverbtis suodžiai. Dūmtraukio sklendę visiškai uždarykite tik įsitikinę, kad ugnis jau baigė rusenti.
- Niekada nepalikite atidarytų pakuros durelių. Prie krosnies įrenkite nedegų pagrindą, kad atsitiktinai iškritusios žarijos nesukeltų gaisro. Smilkstančių anglių, pelenų ir šlako nepilkite į plastikinius kibirus ar atliekų konteinerius.
- Įkūrimui nenaudokite degalų ar kitų greitai užsiliepsnojančių skysčių. Nekūrenkite šildymo įrenginio jam nepritaikytu kuru, neperkaitinkite krosnių.
- Nelaikykite malkų arčiau kaip 1 metro atstumu nuo pakuros ir nedžiovinkite drabužių bei nelaikykite kitų degių medžiagų arčiau kaip 0,5 metro nuo krosnių, katilų ir jų vamzdynų arba ant jų.
- Nepalikite be priežiūros kūrenamų krosnių, židinių bei nepatikėkite jų prižiūrėti mažamečiams vaikams.
- Reguliariai atlikite šildymo sistemos, pavyzdžiui, dujų katilo, profilaktinę priežiūrą.
„Lietuvos draudimo“ atstovas Artūras Juodeikis primena, kad draudžiant būstą būtina pasirūpinti ir jame esančio turto draudimo apsauga, kad įvykus nelaimei būtų atlyginami nuostoliai ir už būste esančius daiktus. Laikui bėgant svarbu peržiūrėti draudimo polisą ir į jį įtraukti naujai įsigytus daiktus: buitinę techniką, išmaniuosius įrenginius ir kitus vertingus daiktus.
„Čia svarbu įvertinti ir tai, ar gaisro atveju pakaks draudime numatytos sumos už kaimynams padarytą žalą, tai yra, civilinės atsakomybės draudimo sumos. Tokiu atveju, jei dėl jūsų būste kilusio gaisro nukentėtų ir kaimynų būstas ar turtas, draudikas atlygintų šiuos nuostolius“, − sako A. Juodeikis.
