2026 metus JAV doleris pradėjo ryškiu silpnėjimu – ir tai vis labiau panašu ne į trumpalaikį svyravimą, o į krypties pokytį. Per trumpą laiką dolerio kursas pagrindinių prekybos partnerių valiutų atžvilgiu nusileido iki žemiausių lygių per kelerius metus, o rinkų lūkesčius papildomai formuoja ir politiniai signalai iš Vašingtono. JAV prezidentas viešai pareiškė palankiai vertinantis silpnesnio dolerio trajektoriją, o investuotojai tai vertina kaip ženklą, kad spaudimas valiutai gali nesibaigti.
Tai svarbu ne tik valiutų rinkoms. Silpnesnis doleris tiesiogiai veikia eksporto konkurencingumą, kainodarą ir maržas, todėl jo poveikį neišvengiamai pajus ir Vokietijos bei Baltijos šalių eksportuotojai. Tiesa, poveikis nebus vienodas – vieniems sektoriams jis bus juntamas labiau, kitiems mažiau. Todėl pagrindinis klausimas šiandien – kuriems Baltijos regiono verslams dolerio nuvertėjimas kelia didžiausią riziką ir kur labiausiai reikėtų išlaikyti budrumą.
Didžiausias poveikis – aukštos pridėtinės vertės sektoriams
Kadangi Baltijos įmonės glaudžiai integruotos į europines vertės grandines, vertinant rizikas nepakanka žiūrėti vien į vietinę eksporto struktūrą. Ne mažiau svarbu, kaip į valiutos pokyčius reaguoja Vokietijos pramonė – pagrindinis daugelio regiono gamintojų užsakymų ir tiekimo grandinių centras. Jei silpnesnis doleris mažina Vokietijos gamintojų konkurencingumą JAV rinkoje, tai gana greitai persiduoda ir Baltijos tiekėjams per mažesnius užsakymų srautus.
Mūsų banko analizė rodo, kad tiek Vokietijoje, tiek Baltijos šalyse jautriausiai į dolerio nuvertėjimą reaguoja aukštesnės pridėtinės vertės pramonės šakos – elektronikos ir optikos, matavimo ir precizikos prietaisų, transporto priemonių bei jų komponentų, taip pat mašinų ir įrenginių gamyba. Šiuose sektoriuose matomas stiprus neigiamas ryšys tarp gamybos apimčių ir euro–dolerio kurso: stiprėjant eurui dolerio atžvilgiu, gamybos dinamika linkusi silpnėti. Tai dėsninga – būtent šios šakos sudaro reikšmingą Vokietijos eksporto į JAV dalį, todėl valiutų svyravimai čia greičiausiai virsta realiais užsakymų ir gamybos pokyčiais.
Vokietijos pramonėje išsiskiria ir farmacijos segmentas. Jis taip pat labai jautrus euro stiprėjimui dolerio atžvilgiu, nes farmacijos produkcija sudaro didelę eksporto į JAV dalį. Silpnėjant doleriui, šių gamintojų kaininis konkurencingumas JAV rinkoje mažėja, o tai didina lėtesnių užsakymų ir gamybos svyravimų riziką visoje tiekimo grandinėje.
Baltijos šalyse – signalas medienos ir baldų pramonei
Baltijos šalyse jautriausia grandis šiuo atveju yra medienos ir baldų pramonė. Šie sektoriai glaudžiai susiję su Vokietijos ir Skandinavijos rinkomis, per kurias dalis produkcijos pasiekia ir JAV vartotoją. Jų eksporto dalis didelė, o importuojamų žaliavų svoris santykinai mažesnis, todėl silpnesnis doleris ne tiek sumažina sąnaudas, kiek spaudžia pardavimo kainas ir maržas. Dėl to valiutos pokytis čia juntamas ypač greitai.
Lietuvą, Latviją ir Estiją sieja dar viena bendra tendencija – stiprėjantis euras dolerio atžvilgiu paprastai sutampa su lėtesne apdirbamosios pramonės dinamika. Tai nestebina, nes doleriui jautrūs sektoriai sudaro reikšmingą dalį regiono pramonės struktūros. Kitaip tariant, ryškesnis dolerio nuvertėjimas nėra vien valiutų rinkos naujiena – tai tiesioginė rizika gamintojų užsakymams ir apimtims.
Pagal jautrių sektorių žemėlapį Estija iš esmės atitinka bendrą Baltijos modelį, o labiau išsiskiria Lietuva ir Latvija. Lietuvoje, be inžinerinės pramonės ir baldų segmentų, papildomai pažeidžiami yra popieriaus, spausdinimo, plastiko ir gumos gaminių bei tekstilės sektoriai. Apskritai, dolerio silpnėjimui jautrių pramonės šakų spektras Lietuvoje yra plačiausias regione. Tai atspindi struktūrinę realybę – labiau išvystyta ir eksportu orientuota pramonė reiškia ir didesnį jautrumą išorės prekybos bei valiutų svyravimams.
Dolerio nuvertėjimas gali tęstis
Vis dėlto, kaip dažnai būna ekonomikoje, tas pats pokytis vieniems tampa iššūkiu, kitiems – galimybe. Euro stiprėjimas dolerio atžvilgiu daliai gamintojų veikia kaip sąnaudų mažinimo veiksnys. Kadangi daug žaliavų pasaulinėse rinkose kotiruojamos doleriais, stipresnis euras reiškia pigesnį jų importą. Tai galioja ir daliai technologinės bei gamybinės įrangos ir komponentų – nuo staklių iki robotizacijos sprendimų. Daugiausia iš to laimi verslai, kurie žaliavas ir įrangą perka doleriais, o galutinę produkciją parduoda euro zonoje – jų maržos gali net padidėti.
Apibendrinant, yra nemažai ženklų, kad JAV dolerio silpnėjimo banga dar gali tęstis. JAV administracijos retorika rodo, kad silpnesnė valiuta Vašingtonui šiuo metu priimtina, todėl rinka pagrįstai vertina tolesnio nuosmukio scenarijų. Tai reiškia papildomą spaudimą daliai Vokietijos ir Baltijos šalių gamintojų, ypač tiems, kurių konkurencingumas tiesiogiai priklauso nuo kainos JAV rinkoje.
Tačiau svarbiausia šiandien – ne spėlioti, kur bus dolerio dugnas, o turėti veikimo planą. Spartus valiutos silpnėjimas turėtų likti Lietuvos verslo radare: valiutų rizikos valdymas, kainodaros lankstumas ir kontraktų struktūra artimiausiu metu gali tapti ne mažiau svarbūs nei paklausos prognozės.
Vaidas Žagūnis, „Citadele“ banko valdybos narys, Verslo bankininkystės tarnybos vadovas Baltijos šalyse
