Kryptinis apšvietimas, išmanieji šviesoforai, įstrižinės pėsčiųjų perėjos, „rombai“ – tik dalis Kaune įrengtų priemonių, padedančių vairuotojams ir pėstiesiems gatvėse jaustis saugiau tiek dieną, tiek ir tamsiuoju paros metu. Eismo situaciją mieste analizuojantys specialistai papildomų priemonių imsis ir šiemet.
Kaunas eismo saugumui užtikrinti didelį dėmesį skiria ne pirmus metus. Ilgą laiką mieste nefiksuota ne tik žūčių nereguliuojamose perėjose. Lygiagrečiai koncentruotasi į „juodųjų dėmių“ šalinimą – jų per penkerius metus panaikinta kone pusšimtis.
Dauguma sprendimų orientuoti į avarijų mažinimą ir visų eismo dalyvių saugesnį judėjimą. Tai atspindi praėjusių metų statistika: registruota mažiau įvykių, juose mažiau sužalota asmenų.
„Bendrai eismo saugumo situaciją mieste vertiname teigiamai. Praėjusiais metais trečdaliu sumažėjo ir neblaivių vairuotojų sukeltų įvykių“, – teigia Kauno apskrities policijos vadovas Mindaugas Akelaitis, pridėdamas, kad visa tai yra ir policijos pareigūnų aktyvumo, ir savivaldybės priimtų eismo gerinimo sprendimų rezultatas.
Kaunas išlieka vieninteliu Lietuvos miestu, naudojančiu rombo formos ženklinimą ant važiuojamosios kelio dalies prieš perėjas. 2018 metų rudenį pradėta naudoti praktika – pagalba eismo dalyviams. Vadinamieji „rombai“ įrengiami 30 metrų iki perėjos. Būtent toks atstumas reikalingas, kad vairuotojas sureaguotų ir spėtų sustabdyti automobilį, jeigu neviršija greičio.
Pagal statistiką, pokyčiai pastebimai sumažino nelaimingų įvykių skaičių nereguliuojamose perėjose. Pavyzdžiui, nuo 2014 metų iki „rombų“ atsiradimo jose žuvo 17 žmonių. Tuo metu iki praėjusių metų gruodį įvykusios skaudžios nelaimės Jurbarko g., žūčių nereguliuojamose perėjose nefiksuota kone šešerius metus.
Kaunas kasmet gerina susisiekimą: kompleksiškai tvarkomos gatvės, įrengiami ir atnaujinami pėsčiųjų bei dviračių takai, apšvietimas. Tai tapo įprasta praktika. Mažinti skaudžių įvykių skaičių padeda ir laiku priimti reikalingi sprendimai, įdiegtos naujovės.
„Rombai“ prieš perėjas – vienas iš gerųjų pavyzdžių. Kol vieni kritikavo, realiais veiksmais įrodyta, kad iš užsienio parvežta praktika pasiteisino. Kaune diegiamos naujovės nėra tik paprasti infrastruktūros elementai. Tai – siekis išsaugoti gyvybes.
Pastaraisiais metais imamasi daugiau iniciatyvų transporto ir eismo organizavime. Pavyzdžiui, 2022-ųjų rudenį centre įrengtos šešios įstrižinės perėjos – raudonas šviesoforo signalas vienu metu dega visoms transporto priemonėms, tad pėstiesiems kirsti sankirtą įstrižai, degant žaliai šviesai – saugu ir patogu. Be to, visos mieste esančios reguliuojamos ir nereguliuojamos perėjos turi kryptinį apšvietimą.
Pastaraisiais metais Kaunas imasi ir kitų priemonių, užtikrinančių didesnį saugumą miesto keliuose: naikinami pavojingi kairiniai posūkiai, įrengiami vidutiniai greičio matuokliai.
Į pagalbą pasitelkiami ir Eismo valdymo centro darbuotojai, kurie per vaizdo stebėjimo kameras reguliuoja šviesoforų ciklus, tiesiogiai stebi realius eismo dalyvių srautus.
Pernai Kaune atnaujinta 180 km horizontaliojo ženklinimo, suremontuota ar įrengta per 2 tūkst. apsauginių pėsčiųjų kelio atitvarų, taip pat įrengta ar atnaujinta daugiau nei 3,3 tūkst. kelio ženklų bei 262 greičio mažinimo kalneliai.
