Parodos RESTA metu pirmą kartą vyko „Įspūdingiausių RESTOS ekspozicijų“ konkursas, kurio metu įvardintos šešios nugalėtojos. Kaip po konkurso pastebėjo vertinimo komisijos nariai, nuostabiausia tai, kad „ragus dėl nugalėtojų vardo surėmė“ mažosios ekspozicijos su didžiosiomis.
„Konkursas „Įspūdingiausios RESTOS ekspozicijos“ – labai gera iniciatyva. Verslą reikia skatinti ne tik gaminti kokybiškai savo produkciją, teikti kokybiškas paslaugas, bet ir tinkamai bendrauti su aplinka, su visuomene“, – pažymėjo Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas, Vilniaus dailės akademijos (VDA) Architektūros katedros vedėjas ir komisijos pirmininkas prof. Marius Šaliamoras.
Didžioji vertybė – gebėjimas patraukliai integruoti gaminį ir jo savybes į aplinką
Renkant įspūdingiausias RESTOS ekspozicijas buvo atsižvelgta į tai, kaip aiškiai pateikiama informacija, kiek meninė raiška atitinka turinį. Taip pat buvo vertinamas originalumas, ambicingumas, kokybė.
Pirmosios parodos salės (langų, durų, vartų, grindų dangos ir apdailos medžiagų gamintojai ir tiekėjai) buvo vienintelė, dėl kurios įspūdingiausios ekspozicijos vardo komisijos nariai sutarė be jokių išlygų. Tai buvo bendrovės „Fenster“ (prekinis ženklas „Zylė“), parodos naujokų, stendas, kurį sukūrė patys bendrovės darbuotojai.
„Manyčiau, kad tai ir visos parodos geriausias stendas dėl paprastos priežasties – visa integruota į viena: jausmas, langai, mediniai langai ir pats paviljonas medinis“, – kalbėjo prof. M. Šaliamoras, pabrėždamas paviljono preciziką, išryškintą apšvietimą, kuris asocijuojasi su kuriamu langų jaukumu.
Paviljonas kukliomis priemonėmis parodė gaminio savybes, turtinį, kokybinį lygmenį: iš tolo matai, kam tai skirta, kokia dvasia, kokybė.
„Zylė“ arba „Fenster“ yra tokia ekspozicija, kurioje produktas persipina su aplinka, bet produktas nėra padėtas ant lentynos – jis visiškai integruotas, – pastebėjo komisijos narys VDA Interjero dizaino katedros vedėjas architektas doc. Rokas Kilčiauskas. – Gali matyti namą, tačiau jis sukurtas taip, kad leidžia bendrauti. Padaryta profesionaliai ir pataikyta į dešimtuką. Kadangi svarbiausias vertinimo kriterijus buvo įspūdis, tai faktas, kad ši ekspozicija iš sykio pagauna akį: išskirtinė estetika, formos ir turinio dermė, jaukumas ir šiluma.“
LITEXPO Projektavimo skyriaus vadovas Dmitrij Voitkevič pažymėjo tinkamai pasirinktą ekspozicijos vietą ir jos teikiamas galimybes – centrinę salės dalį. Stendas ir dalyvavimas parodoje, jo žodžiais, yra brangi marketingo priemonė – per trumpą laiko tarpą turi parodyti tai, kas svarbiausia.
„Bendrovės „Fenster“ pasirinkimas puikus – kadangi gamina medinius langus, tai ir stendą sukūrė iš tų pat medžiagų, su kuriomis įmonė ir dirba, – kalbėjo komisijos narys D. Voitkevič. – Geros formos, geros proporcijos, geras darbas.“
Estetikos bei vidinio švarumo suteikė sprendimas stendą pakelti nuo grindų, išvengta iššaukiančių elementų.
Ko reikia, kad ekspozicija komunikuotų su lankytojais?
Komisijos nariai, spręsdami dėl labiausiai pavykusių RESTOS ekspozicijų, išskyrė komunikaciją – ar kuriant stendus pavyko sukurti erdvę, į kurią nori užsukti ir pasibūti lankytojas. Buvo atkreiptas dėmesys, kad yra ekspozicijų, kuriose aiškiai jaučiama profesionalo ranka, nes išlaikyti pagrindiniai principai, tačiau nėra jokio santykio su lankytoju, – nei provokacijos, nei patrauklumo. Tai yra priežastis, mano komisijos nariai, kodėl vieni stendai lipte aplipę, o kiti stovi tušti.
Kaip vienas iš gerai komunikuojančių stendų buvo paminėtas bendrovės „Baumit“ stendas. Bendrovė verčiasi apdailos ir tinko medžiagomis, o ekspozicija buvo sukurta taip, kad svarbiausiu tapo lankytojas. Šioje erdvėje buvo aiškus centras su stalu, prie kurio nuolat sėdiniavo žmonių. Nors dėl ryškaus merginų makiažo ir blizgios aprangos ekspozicija asocijavosi su grožio paroda, bet stendas buvo aktyviai komunikuojantis.
Komisijos nariai išskyrė 3-ios salės fojė įrengtą bendrovės „Structum projektai“ ekspoziciją, kurią sykiu su „Kubiniu metru“ kūrė pati bendrovė. „Ir idėja gera, ir darbas geras, – tai yra tam tikras ryšys tarp verslo ir studentų, architektų ir vystytojų, jie užima nesavanaudišką poziciją, kurdami tiltus, duodami platformą. Net vieta rišanti“, – kalbėjo prof. M. Šaliamoras. Ši ekspozicija nebuvo analizuojama kaip konkurso dalyvė, nes prioritetas, organizatorių sutarimu, buvo suteiktas statybos, NT ir susijusio verslo bendrovėms.
Apie Merilin Monro ir deimantinius grąžtus arba kas nutinka su eiline vitrina, kai ji įrengiama netikėtame kontekste
„Stendai paprastai skirstomi į dvi-tris kategorijas: vieni naudoja savo produkciją erdvei sukurti, kiti pasirenka papildomų priemonių, kurios padėtų sukurti įspūdį“, – kalbėjo komisijos narys VDA Interjero dizaino katedros vedėjas architektas doc. Rokas Kilčiauskas.
Antrosios salės lyderis bendrovė „Vario kalvis“ prekiauja įvairiais įrankiais, betono maišyklėmis, kurios nieko bendro neturi su tokia legenda, kaip Merilin Monro. Tačiau kaip tik ši legenda, į pasaulį paleidusi garsiąją frazę, kad „geriausi mergaičių draugai yra deimantai“, tapo emociniu ekspozicijos centru. Doc. R. Kilčiausko nuomone, bendrame parodos kontekste šis stendas nebūtų pats įspūdingiausias, tačiau salėje, kuri buvo skirta statybų įrenginiams, įrankiams, darbo saugos priemonėms, apdailos medžiagoms, jis tapo išskirtiniu.
„Tai ekspozicija, kuri įsikūrusi kiek atokiau nuo kitų, taip lyg demonstruodama atsipalaidavimą, kurdama emociją, – kalbėjo doc. R. Kilčiauskas. – Klasikinis deimantas (bendrovė pristatė deimantinius grąžtus, autor. past.), juoda ir raudona spalvos, merginos su kostiumėliais ir raudonomis lūpomis. Grąžtai eksponuojami lyg juvelyriniai papuošalai, o ne įrankiai, todėl ir krinta į akis. Gražu, švaru, jokių standartinių konstrukcijų. Estetinė pusė – puiki, projektas individualus.“
Jeigu nebūtų deimantinių įrankių ir ryškaus užrašo, tai galėtų būti kad ir telefonų reklama. Projekto, kurio idėją kūrė ir realizavo Jurgita Gurčinienė iš VšĮ „Kūrybiniai projektai“, statybiniame kontekste pademonstravo aukštesnę prabą. Toks pristatymas, kai puikiai pajustas kontekstas ir asociacijos, kaip pastebėjo doc. R. Kilčiauskas, labiau orientuotas užmegzti verslo kontaktus. Kolegai pritarė ir prof. M. Šaliamoras, pastebėdamas, kad eilinė vitrina, perkelta į netikėtą – statybų – kontekstą, tapo išskirtine ekspozicija.
Įmonės „Naujos idėjos“, kurios ekspoziciją kūrė komunikacijos specialistė Goda Getautaitė, veikla susijusi su šilumos siurbliais. Tačiau projekto autorė pasirinko netikėtą, baltumu ir šviesa spinduliuojantį ekspozicijos pagrindą, įmonės produkciją pristatydama per asociaciją. Šis sprendimas sulaukė sėkmės – ekspozicija buvo pripažinta įspūdingiausia 4-oje salėje.
Latvių firma SSI SCHAFER SIA sugebėjo iš ne pačios kūrybiškiausios medžiagos – stelažų ir dėžių – sukurti puikią ekspoziciją. Šiuo atveju kurta iš produktų, su kuriomis firma ir dirba. Jeigu parodos svečiai iš Latvijos būtų pasirinkę didesnį plotą ir atvėrę antro ekspozicijos aukšto erdvę, stendas būtų įgijęs papildomos vertės.
Bendrovių „Argilla“ ir „Betono mozaika“ ekspozicijos buvo sukurtos iš medžiagų, su kuriomis ir dirba pačios įmonės. Komisijos pastebėjimu, bendrovė „Argilla“ pademonstravo, kaip „stendas sulimpa su produktu“, o „Betono mozaika“ minimaliomis priemonėmis sukūrė aiškią ekspoziciją, kurioje „nekyla klausimų, kas gi ten yra“. Įmonė „Vilduja“ iš vamzdžių sukūrė stebinantį keistą statinį; komisijos komplimentų sulaukė ir 5-osios salės fojė įkurtas minimalus bendrovės „Arte Domestica“ stendas.
Kaip sakė doc. R. Kilčiauskas, buvo įmonių, kurios galėjo patekti tarp favoritų dėl gebėjimo komunikuoti, tačiau 10 metų senumo estetinis sprendimas jau paseno. Dar vienas kriterijus, privertęs nusigręžti nuo ekspozicijų, kurių projektai buvo puikūs, – netvarka.
Neišnaudotos modernių technologijų galimybės ir autorinės teisės
Trečioji salė buvo skirta skaitmeninei statybai, kaip vienai iš pagrindinių parodos temų, nekilnojamajam turtui ir elektros instaliacijai.
„Nusivyliau trečiąja sale, – sakė komisijos pirmininkas prof. M. Šaliamoras. – Temos įdomios ir aktualios, o modernios technologijos, 3 D formatai, kitos šiuolaikinės priemonės – visa tai suteikia naujų vizualizacijos galimybių, tačiau niekas neatskleista, tiesiog banaliai sudėta produkcija arba tušti stendai.“
Nekilnojamojo turto bendrovės taip pat niekuo nenustebino. Kaip pastebėjo komisija, gali būti, kad jos nesistengia, nes RESTOJE nesitiki didelių NT pardavimų. Tačiau pasinaudojus virtualizacijos teikiamomis galimybėmis, šių įmonių stendai gali tapti įdomiais ir patraukliais.
„Iš nekilnojamojo turto plėtotojų tikėjausi daugiau, – kalbėjo doc. R. Kilčiauskas. – Tačiau bendrovė YIT šiame kontekste pasirodė profesionaliausiai: minimalus stendas, minimalios priemonės.“ YIT ir buvo pripažinta 3-iosios salės nugalėtoja, tačiau pažymint, kad ši įmonė turi daugiau galimybių, negu pademonstravo RESTOJE.
Vertinimo komisijos pirmininkas prof. M. Šaliamoras, kuris taip pat yra ir Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas, neslėpė nuostabos, kad nekilnojamojo turto vystytojai nenurodo projekto autorių. Jis tai laiko ne tik autorinių teisių nepaisymu, bet ir neišnaudota galimybe.
„Asmens įvardijimas yra vienas iš reklamos principų, – kalbėjo jis. – Nurodyti asmenį, kuris sprendė klausimus, problemas – būtų pliusas. Kokia čia mada galvoti, kad vystytojas visa žino ir valdo, o jei nurodys projekto autorių, karūna nukris, pasiekiami taps mažesni? Naivu ir neetiška, sukėlė nusivylimą tokia situacija.“
Panaši situacija ir kalbant apie ekspozicijų autorius – ne visų bendrovių atstovai galėjo pasakyti, kas kūrė jų ekspozicijas.
Laimėjo didieji, bet mažieji turi didelių galimybių
Nuolatiniai RESTOS lankytojai gerai žino, kurių įmonių stendai parodoje tradiciškai yra didžiausi: „Layher Baltic“, „Paroc“, „Wienerberger“ AS, keletas kitų įmonių. Tačiau ne visiems didiesiems pavyksta suvaldyti plotą: erdvės gresia tapti nesuvaldytomis arba atstumti dėl šaltumo; matyti architektūrinis ir grafinis darbas, tačiau šlubuoja komunikacija. Šiame kontekste 5-oje salėje išskirtiniu tapo „Paroc“ stendas, nors komisijos nariai išsakė ir pastabų. Profesionalų nuomone, architektūra ir grafinis dizainerio darbas, pateikiant aiškinančias schemas, „šviesmečiais lenkia kitus stendus“, tačiau tai nėra pati geriausia priemonė parodoje, nes informacijai suvokti reikia laiko. Iš kitos pusės, kaip teigiamas dalykas buvo pažymėta didelė erdvė ir „Paroc“ konsultantų darbas: galima laisvai bendrauti ir naudotis stenduose pateikiama informacija.
Dėl 5-osios salės nugalėtojų komisija diskutavo ilgiausiai, nes specialistams buvo sunku apsispręsti, ar „Paroc“ išskirti už profesionalumą (ekspoziciją kūrė bendrovė „Expo Octa“), ar „Argilla“ – už emociją. Tarp įmonių, kurias komisija analizavo kaip galimas laimėtojas, buvo ir „Baumit“ bei SSI SCHAFER SIA.
Lauko teritorijoje su pastolių milžinu (bendra „Layher Baltic“ ir „Prorentus“ ekspozicija) susirėmė „nykštukas“ – bendrovės „Kovas“ ekspozicija, nustebinusi emociniu užtaisu: užuot pasidėję maišus su dekoratyvine skalda, įmonės darbuotojai iš jos sukūrė šiltą miniatiūrinę erdvę.
Kalbėdamas apie „Layher Baltic“ ir „Prorentus“ ekspoziciją, doc. R. Kilčiauskas pažymėjo, kad tokiai konstrukcijai reikėjo didesnės aplinkinės erdvės, kad iš tiesų „smogtų įspūdžiu“. „Arba ekspozicija galėjo būti pastatyta taip, kad pro ją parodos lankytojai praeitų kaip pro Triumfo arką“, – idėja dalijosi komisijos narys.
„Siunčiama žinutė ateičiai: mažiukas gali konkuruoti su dideliais stendais, nes laimėtoją lauko teritorijoje lėmė tik vienas balsas“, – sakė komisijos pirmininkas prof. M. Šaliamoras.
Konkurse – naujos nominacijos
„Startas buvo geras, konkursą organizuosime ir kitais metais, tad jau dabar būsimieji parodos RESTA 2018 dalyviai turi pradėti galvoti, kaip jų ekspozicijos atrodys kitais metais“, – sakė Indrė Reimorienė, parodos RESTA projekto vadovė.
Konkurso organizatoriai – LITEXPO ir portalo Statybunaujienos.lt redakcija – netrukus sės aptarti kitų metų konkurso, kad iš anksto būtų galima pateikti kriterijus, pagal kuriuos bus vertinami stendai. Kaip dalijosi I. Reimorienė, dar nesibaigus šiai parodai, įmonės teiravosi, ko reikia, kad jų stendai pelnytų įspūdingiausių vardą.
Šiemet buvo nominuotos 6 atskirose LITEXPO erdvėse įsikūrusios bendrovės. Organizatoriai svarsto nominuoti ir ekspozicijų autorius, nes jas kuriant dirba užsakovų ir architektų, projektuotojų komanda.
Sėkmingą komunikaciją lemia ne tik tinkamai sukurta ekspozicija, bet ir joje dirbantys žmonės. Todėl atsiranda nauja nominacija, kurios esmė – sėkminga komunikacija.
Kaip pastebėjo vertinimo komisijoje dirbęs LITEXPO Projektavimo skyriaus vadovas D. Voitkevič, ką tik pasibaigusioje parodoje buvo ekspozicijų, kurios niekuo arba labai mažai keičiasi jau ne vienerius metus. Konkursas turėtų paskatinti įmones ne tik pristatyti savo produkciją, galimybes, paslaugas, bet ir pristatyti jas patraukliai.