Kalnų neturinčioje Lietuvoje ieškoma būdų, kaip gražiausiais šalies gamtovaizdžiais pasigrožėti iš paukščio skrydžio. Šiais metais apžvalgos bokštai dygsta vienas po kito. Metų pradžioje du iškilo Metelių ir Ventos regioniniuose parkuose, dar du šią vasarą lankytojus pakvies pasigrožėti Biržų regioninio parko ir Anykščių šilelio vaizdais. Gegužės 29-ąją atidaromas apžvalgos bokštas Drevernos kaime Klaipėdos rajone.
Vienintelis pamaryje
„Bokšto projektavimo ir statybos darbai užtruko dvejus metus. Konstrukcijai prireikė ilgesnių polių, nes šalia – Kuršių marios, gruntas yra minkštas. Ilgai ieškojome įmonės, kuri sutiktų pastatyti bokštą už projektui skirtus pinigus. Rezultatas puikus, bokštas 15 metrų aukščio, vienintelis pamaryje“, – sako Gargždų krašto muziejaus direktorė, projekto vadovė Sigita Bučnytė.
Iš bokšto atsiveria Kuršių marių nacionalinio parko vaizdai, matyti kopos, marios. Aplink – Drevernos apylinkės, kuriose gausu saugomų teritorijų. „Kliošių pamario pievose peri meldinės nendrinukės. Tai ypač reti, nykstantys paukščiai. Paskutiniu metu perinčios meldinės nendrinukės aptinkamos tik keturiose pasaulio šalyse: Lietuvoje, Lenkijoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje“, – pasakoja S. Bučnytė.
Iš bokšto galima pamatyti sklandantį stambiausią Lietuvoje plėšrųjį paukštį jūrinį erelį, kuris mariose gaudo žuvis ir vandens paukščius. Vasarą pamario nendrynuose peri krakšlės, didieji baubliai, gulbės nebylės. Antroje vasaros pusėje atviresnėse marių pakrantėse galima pamatyti spalvingą urvinę antį su jaunikliais.
„Nuo bokšto mačiau ir briedį miške“, – prisimena direktorė. Drevernos apylinkėse yra net kelios saugomos teritorijos: Kliošių kraštovaizdžio draustinis, Kuršių marių biosferos poligonas, tolėliau – Svencelės pievų botaninis ir zoologinis ir Svencelės telmologinis (pelkių) draustiniai. Čia saugomos ne tik Lietuvai, bet ir visai Europai svarbios gamtos vertybės.
Pasak direktorės, gyvybe kunkuliuojantis apylinkių gamtos gyvenimas yra apžvalgos bokšto privalumas. Sunku išskirti metų laiką, kada lankytojams labiausiai verta atvažiuoti į Dreverną. „Žinoma, gražiausia pavasarį, kai gamta nubunda, peri paukščiai. Graži vasaros spalvų gama. Neturėtų nuvilti ir rudens spalvos, nes aplink daug lapuočių miškų. Na, o žiema, nors ir šalta, irgi turi žavesio“, – svarsto S. Bučnytė.
Ateityje numatoma tobulinti bokšto infrastruktūrą, gerinti privažiavimą, pastatyti dviračių stovus. Kol kas šiems darbams lėšų nenumatyta, tačiau ir dabar viskas įrengta turistų patogumui – bokšte yra kėdučių, suolelių prisėsti, informacinių stendų apie gamtą, Drevernos istoriją.
Trijų ežerų sankirtoje
Šių metų vasarį atidarytas Metelių apžvalgos bokštas. „Jo vieta parinkta laisvoje valstybinėje žemėje. Tikėjomės, kad iš 15 metrų aukščio atsivers gražus vaizdas, bet pastačius bokštą ir užlipus apsidairyti realybė pranoko lūkesčius. Matomas Metelio ežeras, dalis Metelių gyvenvietės, paukščiams svarbi šlapia Kemsinės pieva. Klydome, kad nematysime Dusios ežero, nedidelė jo dalis atsiveria nuo bokšto“, – sako Metelių regioninio parko vyriausiasis specialistas Artūras Pečkys.
Kai kas mano, kad bokštas galėjo būti aukštesnis negu 15 metrų. Tada būtų matomas ir Obelijos ežeras. „Tačiau tarp Metelio ir Obelijos ežero yra aukšta kalva. Net jei bokštas ir būtų pakeltas dar kelis metrus, vis tiek trečią ežerą užstotų kalva“, – teigia specialistas.
Metelių regioniniame parke yra vienintelė vieta, iš kurios matyti visi trys ežerai. Reikia apvažiuoti Metelio ežerą, prie Obelijos ežero užlipti į Papėčių piliakalnį, nuo kurio atsiveria nuostabūs gamtovaizdžiai.
„Norint pasižvalgyti nuo bokšto nereikia išsukti iš pagrindinio kelio Seirijai–Simnas, todėl lankytojams labai patogu. Žmonių, norinčių pasigrožėti vaizdais, sulaukiame ne tik savaitgaliais, per šventes, bet ir darbo dienomis“, – pasakoja A. Pečkys.
Apžvalgos bokštas gražiai susiliejo su aplinka. Į būsimo bokšto vietą atvykę projektuotojai pastebėjo, kad Metelio ežere auga daug nendrių, todėl nusprendė bokštui suteikti surištos ir susuktos nendrių pėdos formą.
Metelių apžvalgos bokštas vertingas tuo, kad nuo jo galima stebėti paukščius. Pasak A. Pečkio, netoli bokšto Metelio ežero įlankoje rudenį būriuojasi 150–200 gulbių nebylių. Geriausias laikas jomis pasigrožėti – nuo rugsėjo iki lapkričio, pavakare, apie 17 valandą. Ir dabar gulbės plaukioja, tik jų mažiau – apie 30.
Kitas palankus laikas stebėti – ankstyvas pavasaris, kai prasideda paukščių migracija. Tada ežeruose daug ančių, pievose – gervių, pempių. „Šiuo metu pilkosios žąsys jau išperėjo ir augina žąsiukus“, – sako A. Pečkys.
Ežero pakrantėse peri ausuotieji kragai, laukiai, perkūno oželiai. Gegužę melduose girdėti didžiojo baublio baubimas. „To garso su niekuo nesupainiosi, atrodo, kad garsiai pučia į tuščio butelio kaklelį. Ne kiekvienam pasiseka išgirsti baublį, o pamatyti apskritai nėra šansų, nes jis didelis slapukas“, – pasakoja parko darbuotojas.
Paukščius geriausia stebėti pro žiūronus, kurie artina mažiausiai aštuonis kartus. „Turime geresnės optikos paukščiams apžiūrėti. Kai vedu ekskursijas, ir mokiniai, ir suaugusieji ja naudojasi“, – teigia A. Pečkys.
Gėlės žiedo ir valties formos
Šį pavasarį, balandžio mėnesį, lankytojams atidarytas Jurakalnio apžvalgos bokštas Ventos regioniniame parke, netoli Daubiškių kaimo. Nuo jo atsiveria puikūs Ventos kraštovaizdžio draustinio, Papilės miesto, Daubiškio kaimo, Ventos upės vingių, Jurakalnio griovos atodangos ir atragio, Papilės piliakalnio vaizdai.
Modernios konstrukcijos apžvalgos bokšto aukštis – 15 metrų. Statinio forma primena gėlės žiedą, bokštas pagamintas iš medžio ir metalo konstrukcijų.
Anksčiau buvo skelbta, kad birželio pabaigoje bus atidarytas apžvalgos bokštas Biržų regioniniame parke, šalia garsiųjų smegduobių, vadinamų Kirkilų ežerėliais. Pasak vyriausiosios specialistės Ingos Tručinskienės, darbai užsitęsė, lankytojai laukiami vasaros pabaigoje. Beveik 32 metrų aukščio apžvalgos bokštas stovės prie Kirkilų karstinių ežerėlių. Apžvalgos aikštelė įrengta 30 metrų aukštyje, jos plotas – beveik 30 kvadratinių metrų. Šis projektas vienas brangiausių šalyje dėl originalios apžvalgos bokšto konstrukcijos ir paruošiamųjų grunto darbų. „Reikėjo papildomų tyrimų ir labai tvirtų pamatų, bokštas stovės ant karstinės žemės“, – sako I. Tručinskienė.
Nuo bokšto bus galima matyti Kirkilų ežerėlius – vandens prisipildžiusias smegduobes. „Sunku pasakyti, kiek jų yra, nes vieni su kitais susijungę“, – teigia specialistė. Manoma, kad yra apie 300 ežerėlių, jie vasarą nusidažo įvairiomis spalvomis. Apžvalgos aikštelė nukreipta į Kirkilų ežerėlį ir kaimą, bus galima pasigrožėti apylinkėmis ir kitomis kryptimis.
Originali bokšto forma – primena į smegduobę grimztančią kanoją ar medinę valtį.
Pasivaikščiojimas medžių lajų taku
Liepą numatoma atidaryti pažintinį medžių lajų taką ir apžvalgos bokštą Anykščių šilelyje, jis kartu su Puntuko akmeniu, šventaisiais ąžuolais ir Šventosios upės slėnio kraštovaizdžiu sudarys vieną kompleksą. Lajų tako vietą nulėmė patogus susisiekimas: jau dabar čia eina automobilių, dviračių, pėsčiųjų ir vandens turizmo maršrutai. Turistai galės pažvelgti į Anykščių šilelį ir iš paukščio skrydžio, nuo apžvalgos bokšto grožėtis Šventosios upės slėniu, jo atodangomis.
Lajų tako kompleksas prasideda nuo apžvalgos bokšto 21 metro aukštyje. Apžvalgos aikštelė pritaikyta šeimoms su vaikais, neįgalieji galės pakilti liftu. Taku perėjus raguvą, patenkama į brandžių ąžuolų ir kitų lapuočių medžių lają. Toliau einama virš drėgnų augaviečių su krūmais, pasiekiama kalva, nuo kurios matoma pušyno laja. Takas veda Puntuko akmens kryptimi arba galima grįžti prie bokšto. Lajų tako ilgis – 300 metrų, plotis –
1,5 metro, yra prasilenkimo ir informacinių stendų salelių. Stenduose pateikiama informacija apie medynų sandarą, miško augalus, paukščius ir gyvūnus.
Rita Šemelytė
„Šeimininkės“ korespondentė
www.ukininkopatarejas.lt/kategorija/seimininke
