Snieglentė, bėgimo batai, išmanioji televizija – tai tik keli įdomesni atradimai, kuriuos į pasaulį paleido inžinerijos specialistai. Naujovėmis ir iššūkiais pagrįsta sritis yra siejama net su trimis pramonės revoliucijomis. Šiuolaikinio technologijų pasaulio varomasis arkliukas – elektros, elektronikos bei informatikos inžinerija.
Iš Utenos miestelio kilęs Kauno technologijos universiteto (KTU) Automatikos katedros vedėjas docentas Gintaras Dervinis tikina, kad nuolatos esame naujų įvykių sūkuryje, o technologijos verčia dar labiau tobulėti, dažniau kelti kvalifikaciją. Sustoti negali niekada.
„Naujos technologijos pakankamai greitai pradedamos taikyti, todėl sustoti – per didelė prabanga. Naujų dalykų čia daug ir jie visuomet atsiranda vienu metu. Tai dar labiau verčia daugiau dirbti, mokytis ir tobulėti. Siekiant automatizuoti tam tikrus procesus, tenka ir pačiam mokytis ar pažinti įvairių technologinių subtilybių, o kartais pabūti ir technologu, daug dirbti su žmonėmis turinčiais specifinių profesinių žinių, ekspertinę patirtį“, – apie savo, kaip elektros ir elektronikos bei informatikos inžinerijos specialisto patirtį pasakoja G. Dervinis.
Pritrūkus naujų iššūkių pasirinko doktorantūros studijas
Jau aštuntoje klasėje žinojęs, kad studijuos elektrą ir elektroniką, docentas juokauja, kad jo ateitis buvo nulemta tada, kai tėvai suteikė vardą Gintaras, kuris iš graikų kalbos išvertus reiškia elektrą.
„Aš pagrindinę mokyklą palikau pakankamai anksti – pabaigęs aštuonerias klases. Nusprendžiau, kad mokydamasis politechnikume nušausiu du zuikius – įgysiu vidurinį išsilavinimą ir kartu specialybę. Kadangi man visuomet puikiai sekėsi tikslieji mokslai – matematika, fizika, chemija – tai daug nemąstydamas rinkausi su jais susijusias studijas“, – pasakoja G. Dervinis.
Lemiamą įtaką padarė ekskursija į KTU (tuometinis – KPI): „Va tada ir įklimpau, aišku, gerąja prasme“, – juokauja jis. Įstojus į Robotechnikos specialybę, bestudijuojant jam teko pasirinkti kitas studijas, nes programa buvo nutraukta – taip jis pabaigė Automatinių valdymo sistemų bakalauro studijų programą. Iškart po studijų, docentas įgijo ir magistro laipsnį.
„Informatiką atradau dar besimokydamas politechnikume, kada su grupės draugu „įsibrovėm“ į tuometinių kompiuterių BK-0010 (juos gamino Sovietų Sąjungoje) klasę ir buvom jais sužavėti: patys savarankiškai mokėmės programuoti, nes nebuvo dėstytojų, kurie mokėjo naudotis kompiuteriais. Rašėm programas, rengėm baigiamuosius diplominius darbus“, – pasakoja G. Dervinis.
Baigęs magistro studijas KTU absolventas jau turėjo darbą Utenoje, todėl doktorantūros studijos – neviliojo. Vis dėlto, po kelių mėnesių pritrūko naujų mokslo iššūkių. Jų siekdamas, G. Dervinis įgijo Informatikos inžinerijos daktaro laipsnį.
Kuria išmanią įrangą patogesniam gyvenimui
Docento G. Dervinio vadovaujamas Automatikos katedros mokslininkų kolektyvas atlieka įvairius mokslinius tyrimus – nuo buities iki pramonės, nuo paprastų automatinio valdymo sistemų ir kompleksinių, nuo biotechnologinių procesų valdymo iki investicinių portfelių sudarymo.
„Šioje srityje dirbdami mes siekiame palengvinti žmogaus darbą, padaryti jį efektyvesniu, kokybiškesniu. Neįdomų, monotonišką, sunkų ar pavojingą darbą perduodame mašinoms, sistemoms, robotams. Mes kuriame sistemas, kuriose automatinius sprendimus priima kompiuteriai ar kita išmani įranga, siekiant užtikrinti patogų darbą ar gyvenimą“, – sako pašnekovas.
Pasak jo, dirbtinio intelekto taikymas šiame sektoriuje jau nėra naujovė. Intelektualios automatinio valdymo sistemos, siekiant joms suteikti žmogiškųjų savybių – sumanumas, gebėjimas adaptuotis prie besikeičiančių sąlygų ar parametrų – pradėtos kurti daug anksčiau, nei pradėta apie tai kalbėti. Vis dėlto tokių sistemų naudojimo mastai buvo mažesni.
„Su dirbtinio intelekto sistemomis ir jų taikymu susidūriau dar studijuodamas magistro studijose, prieš daugiau nei 25 metus. Atsiradus, ištobulėjus galingai skaičiavimo įrangai tik prasiplėtė dirbtinio intelekto taikymai, aišku keitėsi ir patys algoritmai, tobulėjo, didėjo jų įvairovė. Taigi intelektinių metodų, dirbtinio intelekto kūrimas ir diegimas įvairiose pramonės šakose tapo dar aktualesnis, siekiant pagerinti darbo sąlygas žmonėms, didėjant produktyvumo ir kokybės reikalavimams“, – pasakoja uteniškis.
Dirbtinio intelekto taikymas surado vietą ir žmonių buityje – išmanios viryklės, skalbyklės, robotai-siurbliai, žoliapjovės ir kita. Pasak docento, tobulėjant techninei bazei, vis labiau didės ir išmanių valdymo sistemų bei išmanių sprendimų panaudojimo poreikis.
Akademinė aplinka – vieta kūrybai bei saviraiškai
Pirmasis G. Dervinio darbas, susijęs su įgyta specialybe, buvo Utenoje. Statybos organizacijoje AB „Utesta“ jis dirbo programuotoju – diegė automatizuotą buhalterinę apskaitos sistemą.
„Kiek vėliau įsidarbinau ir UAB „Strauja“ Kaune, pramonės automatikos inžinieriumi. Vienu žodžiu veiklos netrūko – vienu metu teko dirbti dviejose kompanijose ir skirtinguose miestuose“, – prisimena KTU Automatikos katedros vedėjas.
Paklaustas apie tai, kodėl vėliau pasirinko akademinę aplinką, o ne liko versle, jis sako, kad universitete „verda“ gyvenimas ir čia niekada nenuobodu.
„Man patinka naujovės, patinka iššūkiai, o čia jų daug. Man svarbus bendravimas, man patinka jauni žmonės turintys jaunatviško maksimalizmo, kitokį požiūrį nei mes. Galų gale, čia verda jaunų žmonių gyvenimas, o jame pats dalyvaudamas irgi esi jaunas. Čia mes vienas iš kito mokomės: studentai iš dėstytojų, dėstytojai iš studentų, jauni iš vyresnių, vyresni iš jaunesnių“, – teigia G. Dervinis.
Anot jo, akademinėje aplinkoje nėra apribojimų kūrybai ir saviraiškai. Be to, daugumos darbuotojų niekas nevaržo ir neatima galimybės dirbti su verslo įmonėmis.
KTU
