Unikalūs ir individualų charakterį turintys automobiliai jau nuo seno pelnydavo tikrų benzingalvių simpatijas. Vadovaujantis maksimalios kūrybinės laisvės principu, kadaise užgimė tokie automobilių istorijos šedevrai kaip „Hispano Suiza H6B Dubonnet Xenia“ ir „Mercedes-Benz 710 SSK Trossi Roadster“. Visgi mūsų dienomis, kai naujos transporto priemonės projektavimas prasideda nuo rinkos tyrimų ir išsamių biudžeto skaičiavimų, išskirtinių sprendimų paieškos ir įgyvendinimas tampa didesniu iššūkiu.
Žinoma, itin retų – ir, be abejo, brangių – ratuočių kūrėjai galėjo sau leisti nesibaiminti dėl galutinės kainos, potencialių degalų sąnaudų ar eksploatacijos kaštų – kriterijų, ypač svarbių vairuotojams, kurie savo automobilį naudos kiekvieną dieną. Vis dėlto šių itin skirtingų automobilių kūrimo principų priešprieša tampa tikru kūrybiškumo katalizatoriumi, padedančiu kai kuriems gamintojams sėkmingai rasti pusiausvyrą tarp kasdienio funkcionalumo ir emocinio ryšio su automobiliu.
Štai tokios įmonės kaip CUPRA, „Mercedes-AMG“ ar „Polestar“, kadaise buvusios tik specialiaisiais padaliniais, tobulinusiais ir kūrusiais sportiškesnes standartinių automobilių versijas, šiandien gali pasiūlyti ir platesnėms pirkėjų auditorijoms skirtų modelių, kuriuose puikiai dera ne tik modernios saugos sistemos ir komfortas, bet ir sportiškumas bei ryškus charakteris.
Išskirtinumą dažniausiai atskleidžia dizainas
Brangių metalo lydinių konstrukcija, važiuoklės ir pakabos detalės, jėgos agregatai ar netgi posūkio signalo svirtelės – tik dalis komponentų, kuriais gali dalintis iš pažiūros visiškai skirtingi automobiliai. Tai jau ištisus dešimtmečius taikoma praktika, leidžianti automobilių gamintojams gerokai apkarpyti atskirų modelių gamybos išlaidas, kai du ar keli vienas į kitą nepanašūs automobiliai gali būti surinkti iš tų pačių techninių konstruktoriaus kaladėlių.
Dar devintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje tokios glaudžios partnerystės ir kaštų taupymo pavyzdį puikiai iliustravo „Citroën BX“ ir „Peugeot 405“. Dešimtmečiu vėliau – „Honda Civic“ ir „Rover 400“.
Šiandien tuo pačiu detalių stalčiumi dažniausiai dalijasi vienam dideliam įmonių konglomeratui priklausančios markės ir jų gaminiai, kaip antai „Lexus LBX“ ir „Toyota Yaris Cross“ arba „CUPRA Terramar“ ir „Volkswagen Tiguan“. Techniškai – artimi, netgi labai giminingi automobiliai, pasižymintys savitais dizaino sprendimais ir visiškai skirtingu įvaizdžiu.
Konkurso „Lietuvos metų automobilis“ komisijos narys Renaldas Gabartas, tarp „CUPRA Terramar“ ir „Volkswagen Tiguan“ įžvelgiantis daugiau skirtumų nei panašumų, tikina, kad nors abu automobiliai dalijasi ta pačia technine platforma, „Terramar“ palieka visiškai kitokį įspūdį.
„Pastarasis yra vos pora centimetrų trumpesnis ir septyniais centimetrais žemesnis nei „Tiguan“, bet atrodo kur kas agresyviau ir sportiškiau“, – teigia R. Gabartas ir patvirtina, kokią didelę įtaką daro unikalios kėbulo formos.
Automobilių ekspertas taip pat pabrėžia, kad toks reikšmingas efektas buvo pasiektas nemodifikuojant svarbių struktūrinių elementų ar jėgos agregatų, o išskirtinai dirbant su skirtingais dizaino elementais.
„Aštresnis, į ryklio nosį panašus priekis, strėlės antgalį primenantys žibintai – visa tai rėkte rėkia, kad šis automobilis yra ratuota adrenalino mėgėjo vizitinė kortelė“, – priduria R. Gabartas.
Unikalus vardas – daugiau nei rinkodaros triukas
Siekdami sukurti emocinį ryšį tarp vairuotojo ir automobilio bei atliepti skirtingus vartotojų poreikius, transporto gamintojai neretai leidžiasi į drąsius kūrybinius eksperimentus – ir tai dažnai neapsiriboja tik išorės dizainu. Toliau plėtoti ar išryškinti ratuočio charakterį padeda ir jo paskirtį bei filosofiją pabrėžiantys vardai.
GT klasės automobilius gaminanti „Maserati“ išskirtinius sportinius automobilius dažnai pakrikštydavo vėjų vardais, o šią tradiciją pradėjo dar 1963-aisiais. Pavyzdžiui, dešimtajame dešimtmetyje pasirodęs „Maserati Shamal“ buvo pavadintas karšto vasaros vėjo, pučiančio didelėse Mesopotamijos teritorijose, vardu.
Savo ruožtu kiti gamintojai yra linkę pasitelkti prekių ženklui reikšmingus vietovardžius. Štai įmonės CUPRA specialistai savo naujausiam modeliui „Terramar“ pasirinko 1923 metais Ispanijoje įkurtos lenktynių trasos „Autódromo de Sitges-Terramar“ vardą: jis pabrėžia ne tik ispaniškas prekių ženklo šaknis, bet ir dinamišką savo gaminio prigimtį.
Anot R. Gabarto, tokie sprendimai gali būti rizikingi – ypač jei sportiškumą sufleruojantis pavadinimas neatitinka realios vairavimo patirties. Vis dėlto, net ir turėdamas pačias pažangiausias saugumo technologijas bei pasižymėdamas šeimyniniams SUV modeliams būdingu praktiškumu, „Terramar“, pasak automobilių eksperto, puikiai pateisina savo sportiškumą liudijantį vardą.
„Benzininė versija su 265 AG labai greitai atsako į klausimą, kodėl šiam modeliui buvo pasirinktas toks vardas. Vairuojant jį, bendro naudojimo keliuose galiojantys greičio ribojimai atrodo tarsi iš garo mašinų laikų – pertekliniai, dirbtinai slopinantys vairavimo malonumą“, – šypsosi R. Gabartas.
Geros vairavimo emocijos – nebūtinai brangios
Ilgametis „Lietuvos metų automobilio“ komisijos narys neslepia, kad šiandieninėje rinkoje, kai daugybė gamintojų pasitelkia panašius techninius sprendimus, pardavimo svertu neretai tampa išskirtinis dizainas ar emociniai veiksniai. Tačiau net ir patraukliausias dizainas gali nublankti, jei kainoraštyje įrašyti skaičiai netenkina pirkėjų lūkesčių.
„Jokia paslaptis, kad globalizacijos laikais skirtingų prekių ženklų automobilių techninės savybės tampa panašios. Be to, net aršiausi konkurentai, ieškodami rezervų gamybos kaštams mažinti, dalijasi technologijomis, o potencialius klientus vilioja stilistiniais ir kainodaros sprendimais“, – įžvalgomis dalijasi R. Gabartas.
Žinoma, tokiose skirtingų markių varžybose labiausiai išlošia pirkėjai, galintys išsirinkti sau labiausiai patinkantį automobilį.
Atsižvelgiant į tai, kad 2025 m. pirmąjį ketvirtį, „Autoplius.lt“ duomenimis, vidutinė įsigyjamo naujo automobilio kaina Lietuvoje siekia apie 43,1 tūkst. eurų, šeimyninius poreikius atitinkančių SUV gretas sudaro bent keliolika skirtingų variantų: nuo nuosaikių tradiciniais benzininiais varikliais varomų modelių ir hibridinių miesto visureigių, tokių kaip „Toyota RAV4“, iki galingomis benzininėmis jėgainėmis aprūpintų arba iš tinklo įkraunamų sportiškų hibridų, galinčių vien elektriniu režimu nuvažiuoti iki 100 km atstumą, tokių kaip „CUPRA Terramar“.
