Žmonėms, gyvenantiems atokiau nuo miestų, arčiau gamtos, išgirdus keturračio variklio burzgimą neretai pradeda trūkčioti akis, nes kyla grėsmė, kad bus suniokoti mėgstami aplinkiniai miškai, jų paklotės, pievos. O keturračiai Lietuvoje dabar populiarėja. Ar tai reiškia, kad gamtai gresia didesnis pavojus?
Keturračių daugėja
Žiniasklaidoje bent kelis kartus per metus blyksteli pasipiktinimo protrūkiai keturratininkais. Tiek privatūs, nuošaliau gamtoje gyvenantys žmonės, tiek nacionalinių ar regioninių parkų atstovai šiuos kaltina niokojant miško paklotę, drumsčiant ramybę. Iš tiesų, chuliganai keturračiais, motociklais ar visureigiais, apautais piktomis, bekelei skirtomis padangomis, gali išrausti nemažai žemės, sugadinti miško, pelkių ir kitų gamtinių teritorijų augalinę dangą, sukelti dirvų eroziją, taip pat jie gali pakenkti laukinei gyvūnijai.
Valstybės institucijos ir patys gyventojai bando kovoti su piktadariais ant keturračių. Šios transporto priemonės nemažai daliai plačiosios publikos asocijuojasi su gamtos niokojimu, tačiau rinkos analizė šiuo aspektu atrodo nekaip: keturračiai populiarėja. Valstybės įmonės Žemės ūkio duomenų centras duomenimis, praėjusiais metais naujų keturračių registravimas išaugo daugiau nei trečdaliu: 2024-aisiais Lietuvoje įregistruoti 1 742 keturračiai, kai 2023-iaisiais jų buvo registruota 1 291. Tokios tendencijos stebimos kasmet.
Ar tai reiškia, kad atgrasymo priemonės keturratininkų neveikia ir bus žalojama dar daugiau gamtos?
Daugiausia keturračių perkama darbui
Šias transporto priemones pardavinėjantys, prižiūrintys ir netgi jomis turus organizuojantys ekspertai sako, kad jos pačios nėra sukurtos gamtai niokoti, o šaukštas deguto sugadina visą statinę medaus.
„Daugiau nei pusė keturračių pirkėjų juos įsigyja darbui sodybose, važinėti iš taško A į tašką B. Didžiausia dalis klientų juos naudoja sodybose, kaimuose. Ten, kur dideli plotai, jiems tai bene patogiausia transporto priemonė. Mažesnė dalis pirkėjų keturračius perka pramogai, kelionėms, laisvalaikiui“, – kokiems poreikiams yra perkamos šios transporto priemonės, paaiškina populiariausius „CFMoto“ keturračius atstovaujančios įmonės „Motorider“ pardavimo vadybininkas Adomas Gančierius.
Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad keturračiai Lietuvoje yra registruojami kaip traktoriai ir smulkesniuose ūkiuose bei didesnėse sodybose jie tarnauja kaip traktoriai. Įvairūs priedai, aksesuarai leidžia šiomis transporto priemonėmis dirbti įvairius ūkio, miško, kiemo priežiūros darbus. Tačiau numontavus padargus keturratis tampa itin dideliu pravažumu pasižyminčia, santykinai nesudėtingai valdoma ir greita transporto priemone, kuri yra tinkama ir pramogai.
Šaukštas deguto medaus statinę gadina
Šiuo atveju pramogautojų, pasak A. Gančieriaus, taip pat būna kelių rūšių: vieni mėgsta keliones į atokiai pasiekiamas vietas, kiti sportuoja bekelėje. Tarp tų sportuojančių bekelėje yra daugiausia niokojančių gamtą, tačiau juos galima išskirti į du tipus: netyčinius, kurie patenka į saugomus ruožus iš nežinojimo, ir piktavalius, spjaunančius į gamtą ir taisykles.
„Kiekvienam naujam klientui stengiamės išaiškinti, kur ir kaip galima važiuoti keturračiu. Nors keturratis turi išskirtines pravažumo savybes, negalima lėkti, kur akys užmato: miškais, laukais, dirvožemiais. Aišku, atsiranda piktnaudžiautojų, kurie viešai linksi, kad viską supranta, o paskui duodasi kaip be galvos“, – kalba A. Gančierius, mokantis keturratininkus atsakingai važinėti ir netgi organizuojantis pramoginius pažintinius turus šiomis transporto priemonėmis.
Trasų, kur galima įdomiai palakstyti ir pasismaginti neniokojant gamtos, Lietuvoje apstu. Keturračiu, kaip ir traktoriumi, galima važiuoti visais viešaisiais keliais, išskyrus magistrales. Aišku, jo komforto zona – prastos būklės keliai, apleisti vieškeliai, taip pat žvyrkeliai. Pastarųjų šalyje yra tikrai daug ir didelė dalis jų, priklausomai nuo sezono, nėra išvažiuojami ne tik automobiliams, bet ir rimtesniems visureigiams.
O keturračiui nėra netinkamų sezonų, jį galima eksploatuoti visus metus. Ekspertai sako, kad kiekvienas sezonas net ir tose pačiose trasose atrodo kitoks, suteikia naujų iššūkių: vasarą švariausia ir komfortiškiausia, žiemą – slidu, o rudenį ir pavasarį gali kliūti ir purvo vonių.
Keli pažeidėjai juodina visą bendruomenę
Jeigu nepakanka pasivažinėti įvairios būklės keliais ar primirštais vieškeliais, specialistai aštrių pomėgių mėgėjams siūlo išbandyti sportą, pradėti lenktyniauti keturračiais ar dalyvauti tam pritaikytais keliais organizuojamuose turuose.
„Visuomet atsiranda savo šiukšlių nesusirenkančių žmonių – dėl to kreivai žiūrima į visus stovyklautojus. Visada yra chuliganiškų viešaisiais keliais skraidančių „britvų“ pilotų, kurie gadina motociklininkų bendruomenės įvaizdį. Lygiai taip pat ir su keturračiais. Užtenka nedidelės gamtą siaubiančios chuliganų kompanijos, kad dėl jų veiksmų būtų smerkiamai žiūrima į visus keturračių vairuotojus“, – įsitikinęs A. Gančierius.
„LRT.lt“ straipsnyje apie keturračių daromą žalą gamtai paskelbė ir miškininkų duomenis. Jais remiantis, 2023-iaisis Lietuvoje buvo nustatyta 30 miško taisyklių pažeidėjų, iš kurių keturračių vairuotojai – vos keli. Neabejojama, kad gamtos niokotojų keturračiais yra gerokai daugiau nei keli, juos tiesiog sunku pagauti, tačiau tai nereiškia, kad tūkstančiai Lietuvoje esančių keturračių savininkų dėl to yra chuliganai.
