Geometrine progresija po Lietuvą šiandien plintantis šurmulingas Užgavėnių virusas įsisuko ir į Zarasų krašto žmonių su negalia sąjungą, kur jo jau laukė kaukėtų žmonių ir žmogiukų būrys… Ir kaip gi nelauksi, jei tik po šios šventės gali dvelktelti gaivus vėjas, atridenantis ne tik pavasarį, bet ir Šv.Velykų laukimą.
O tas Užgavėnių virusas čia tikrai šurmulingai siautėjo: ir mįslėmis lijo, ir žaidimais griaudėjo, ir kitokiomis linksmybėmis žaibavo.
Kokia gi kova be Kanapinio su Lašininiu? Jie tikrai čia abu prisistatė – vienas prieš kitą pūtėsi, nusileisti nenorėjo: ant suolo užlipę ir maišus pasiėmę vienas kitam taip nuoširdžiai šonus vanojo. O paskui, kai ant suolų ėmė vaikučiai lipti ir maišais muštis, tai vilnijantis nuoširdus juokas net vėjo gūsius kėlė, puikiai įrodydamas, kad ir nešalta žiema buvo, bet jau pabodo, kad pavasario tikrai laukiama. Net įsirėžę virvę ne tik Kanapinis ir Lašininis traukė, bet ir savo komandas subūrė.
Įsisiautėjęs virusas ir Morę uždegė… Plykstelėjo ji, ir raudonomis liepsnomis raitėsi. O su ja pleškėdamos dūmais virto visos blogybės ir sunkumai.
Bet šventė ir toliau tęsėsi… Bulviniai, miltiniai… Didesni, mažesni… Su uogiene, spirgučiais… Rinkis. Skanauk. Tik… liežuvio nenuryk. Nors nežinai, ką gali iškrėsti kitų metų virusas, bet liežuvio tikrai čia dar prireiks… Nes kaip gi tą, paslaptingą burtažodį sušuksi: „Žiema, Žiema, bėk iš kiemo“.
Giedrė MIČIŪNIENĖ,
Zarasų krašto ŽSNS savanorė
Nuotraukos OLGOS LUDZIŠ
