Fejerverkai ar švarus oras? Kas vyksta su tarša, gyvūnais ir „tyliais“ sprendimais
Diskusija „už ar prieš“ fejerverkus visada užsiveda dviem kryptimis: oro tarša ir gyvūnų stresas. 2025 m. vasarą savivaldybių ir renginių organizatorių pasirinkimai jau rodo naują įprotį – ieškoma efektų be kurtinančio garso, o oro taršos tema vis dažniau aptariama remiantis matavimais.
Ką rodo oro kokybės duomenys? Aplinkosaugos specialistai fiksuoja, kad intensyviai leidžiant fejerverkus, kietųjų dalelių koncentracija ore gali šoktelėti daug kartų. Spaudoje cituojami Aplinkos apsaugos agentūros paaiškinimai: tarša, ypač esant prastam sklaidymui, išsilaiko kelias valandas ir gali pasiekti net keliolika kartų didesnes reikšmes, o anglies monoksidas taip pat šokteli. Tokie „pikų“ vakarai daugiausia siejami su Naujųjų metų naktimi.
Tai nėra tik „sausos“ lentelės. Naujųjų naktimis medikai kasmet įspėja jautresnes grupes – vyresnius žmones, vaikus, sergančius širdies ir kvėpavimo ligomis. Tarša keliauja kartu su triukšmu, todėl problemą pajunta ne tik alergiški ar astmos kamuojami žmonės, bet ir tie, kuriems būdingi migreniniai galvos skausmai. Šią rizikų seką aiškiai įvardija specialistai.
Kultūra prieš skaičius? Fejerverkai turi emocinę vertę. Šeimos tradicijos, miesto švenčių kulminacijos, jūrų švenčių finalai – visa tai sukuria gryną nostalgiją. Klaipėdos Jūros šventėje 2025 m. fejerverkai vėl tapo vakaro kulminacija. Diskusija čia racionali: jei jau šauname, darome tai trumpiau, saugiau ir kuo toliau nuo jautrių vietų; jei atsisakome – siūlome lygiavertę alternatyvą, ne pigų „pavaduotoją“.
Ką gali padaryti pats miestas ir renginio organizatorius?
Planuoti vietą ir laiką pagal vėją ir sklaidą, turėti aiškų „stop“ laiką. Rinktis „tylius“ scenarijus gyvenamuosiuose kvartaluose. Apie sprendimą informuoti gyventojus iš anksto, ypač – augintinių šeimininkus. Po programos užtikrinti sutvarkymą: netinkamai utilizuoti likučiai virsta gaisrais. Kai įmanoma – alternatyvūs šou, kurie sumažina ir triukšmą, ir teršalus.
Gyvūnų klausimas Gyvūnų prieglaudos ir veterinarai per šventes turi daugiau darbo: dūžta išgąsdintų šunų tvarkaraščiai, katės dingsta iš kiemų, laukiniai paukščiai sutrinka. Nors tai nėra nauja, diskusijoje vis dažniau girdime dvi frazes – „lazeriai“ ir „tylūs fejerverkai“. Pastarieji vizualiai įspūdingi, bet veikia tyliau. Kai kuriuose renginiuose Lietuvoje 2025 m. jie jau taikomi, o žiūrovų apklausose nemaža dalis pasisako, kad tokių norėtų ir ateityje.
Kaip atrodo „švariau“? Alternatyvos scenoje. Lazeriai – populiariausias savivaldybių atsakymas vietoje fejerverkų, ypač Vilniuje. Kituose miestuose fejerverkai dar vyrauja, bet matyti, kad didieji renginiai vis dažniau miksuoja sprendimus: koncertas + lazeriai + dronų šou, o jeigu pasirenkami fejerverkai – trumpesni, su aiškiai reglamentuotu laiku, kartais „tylūs“. Šį modelį pastebėjome per 2025-ųjų sutikimą: skirtingi miestai rinkosi skirtingas priemones.
Ar „tylūs“ sprendimai tikrai padeda? Triukšmo lygį jie tikrai mažina – tai ypač svarbu tankiai apgyvendintose vietose ir netoli laukinių buveinių. Oro taršos klausimą tylūs efektai sprendžia iš dalies: mažesnės pirotechnikos masės, trumpesnės programos, didesnis dėmesys vėjui ir sklaidai. Tačiau visiškai „be pėdsako“ pirotechnika nebūna. Jei norime žymaus taršos sumažinimo, spindulių ir dronų šou šiuo metu yra žingsnis į priekį. Šią kryptį savivaldybės jau renkasi.
Ar visuomenė tam pasiruošusi? Taip, jei alternatyva kokybiška. Žiūrovai nori „wow“ momento – nesvarbu, ar tai spalvotas dangus, ar šviesos ir muzikos choreografija. Kai renginiuose testuojami tylūs fejerverkai ar lazeriai, dalis publikos net nepastebi „trūkstamo“ garso, kol po šventės nepasidomi, kas keista. Tai signalas organizatoriams: kokybiškas turinys nugali inerciją.
Šaltiniai: Aplinkosaugos ir žiniasklaidos pranešimai apie taršos pikus, gyventojų sveikatos rizikas ir alternatyvias praktikas; darbingi pavyzdžiai iš 2025 m. renginių.
