Balandžio 16-ąją, tęsdamas valstybinį vizitą Lietuvoje, Kaune apsilankė Estijos Prezidentas Alaras Karisas ir pirmoji ponia Sirje Karis, Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda su žmona Diana bei kiti garbūs svečiai. Iškilmingame susitikime su miesto vadovais aplankyta buvusi Estijos ambasada. Vėliau Estijos Prezidentui suteiktas Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaro vardas už dvišalių santykių, regiono atsparumo ir demokratinių vertybių stiprinimą, lyderystę bei indėlį į akademinį bei kultūrinį bendradarbiavimą.
Lietuvoje, p taip pat ir Kaune, lankosi Estijos Prezidentas Alaras Karisas ir pirmoji ponia Sirje Karis. Kartu su Lietuvos Prezidentu Gitanu Nausėda ir pirmąja ponia, ambasadorėmis, miesto vadovais garbūs svečiai susitiko prie abiem šalims istoriškai svarbių bendradarbiavimo vietų, prisiminė čia dirbusias ir gyvenusias iškilias asmenybes, jau tarpukariu tiesusias stiprias jungtis tarp valstybių.
„Mums didelė garbė Jus pasveikinti atvykus į UNESCO miestą – Kauną. Šiuo metu stovime prie vieno iš daugelio tarpukario modernizmo perlų, įrašytų į pasaulio paveldo sąrašą. Ant pastatų įamžindami Kaune dirbusių Estijos diplomatų atminimą, kartu įprasminame ir tvirtą mūsų valstybių ir miestų bičiulystę.
Jūsų vizitą priimame kaip ypatingą pagarbos ženklą ir progą dar kartą sustiprinti mūsų šalis siejančias jungtis ir istoriją. Dėkoju, kad lankotės Kaune. Linkiu Jums įdomių atradimų ir malonių įspūdžių“, – sveikindamas Kaune viešinčius garbingus svečius kalbėjo Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Ant K. Donelaičio gatvės 71 numeriu pažymėto pastato memorialinė lenta atsirado prieš keletą metų, o dabar bus pažymėtas ir dar vienas buvęs Estijos ambasados pastatas – Parodos gatvėje 24. Šios vietos primena laikotarpį, kai Kaunas buvo svarbus Baltijos regiono diplomatijos centras.
Lietuva ir Estija viena kitą de jure pripažino dar 1921 m. Estijos atstovybė Kaune pradėjo veikti 1928-aisiais, o nuo 1931 m. diplomatiniu centru tapo butas Parodos gatvėje.
Tiek anksčiau, tiek ir dabar diplomatiniai santykiai apėmė platų spektrą sričių. Tarpukariu šalys bendradarbiavo ekonomikos, karo ir saugumo, sporto bei kultūros srityse. Kaunas su miestu-partneriu Tartu miestu nuo 1993-ųjų stiprina patirčių mainus švietimo, transporto bei aplinkos apsaugos srityse.
„Šiandien atidengdami atminimo lentelę, skirtą istorinei Estijos Respublikos ambasadai pažymėti, liudijame mūsų šalių bendrystę, atlaikiusią visus laiko išbandymus. Totalitarinių režimų okupacijos tik dar labiau suartino Lietuvą ir Estiją. Drauge mes pasmerkėme Molotovo ir Ribentropo suokalbį, drauge stovėjome Baltijos kelyje, drauge sugrįžome į nepriklausomų valstybių šeimą.
Ir iki šiol mes esame kartu. Kartu priešinamės Rusijos imperializmui, remiame Ukrainą, siekiame visame regione sukurti laisvės ir klestėjimo erdvę. Tegul mūsų šalys ir toliau eina greta ir viena kitą sustiprina. Dėkui. Aitäh!“, – Kaune istorinę ir šiandieninę Lietuvos bei Estijos bendrystę akcentavo Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.
Tarpukario Kaune rezidavę Estijos diplomatai buvo gerbiami Kauno bendruomenės nariai, o jų veikla paliko ryškų pėdsaką miesto ir valstybių santykių istorijoje. Šiandien atminimo lentos įprasmina jų darbą, primena apie ilgametę Lietuvos ir Estijos bendrystę.
Abiejų šalių draugystę skatino Kauno miesto lyderiai. Ilgametis Kauno burmistras Jonas Vileišis buvo vienas iš 1927 m. įkurtos lietuvių-estų draugijos iniciatorių bei jos pirmininkas. Jo pastangomis Kaune įvyko Lietuvos, Latvijos ir Estijos savivaldybių suvažiavimas, dar labiau įtvirtinęs miestų bendradarbiavimą regione.
„Džiaugiamės galėdami įprasminti buvusius Estijos ambasados pastatus ir matyti ant jų atminimo ženklus. Estijai šie pastatai ypatingi, nes jie žymi tvirtus Estijos ir Lietuvos santykių pamatus.
Tikiuosi, kad šie simboliai padės išsaugoti gyvą pastatų istoriją. Tai ir paties Kauno istorijos dalis, kuris kaip ir tarpukaryje, taip ir šiandien priima diplomatus su šiluma ir atvira širdimi. Ačiū, Kaunas!“, – savo kalboje sakė Estijos Prezidentas Alaras Karisas.
Bene žymiausias Estijos diplomatas, rezidavęs Laikinoje sostinėje, buvo Alexander Warma. Nepriklausomybės kovose Estijos laivyne aukštas pareigas ėjęs diplomatas į Kauną atvyko sudėtingu laikotarpiu – 1938-aisiais. Po metų jis buvo perkeltas į Suomiją, kur, po Estijos okupacijos, stengėsi tęsti diplomatines funkcijas ir tapo neoficialiu estų diplomatijos lyderiu. 1944 m. pabaigoje, SSRS ir Suomijai pasirašius taikos sutartį, Warma pasitraukė į Švediją, kur formavo Estijos egzilinę vyriausybę ir pats jai vadovavo.
A. Warma siekė gerinti santykius tarp Lietuvos ir Latvijos. Tuo metu Estija ėmėsi mediatorės vaidmens, mažinant įtampas tarp Lietuvos ir Lenkijos. Šalys užmezgė diplomatinius ryšius ir stengėsi kurti mažųjų valstybių bloką, galintį atsispirti galimai SSRS ar nacistinės Vokietijos agresijai, kurios sąmoningai kurstė tarpusavio nesutarimus.
Kitas iškilus – 1925–1931 m. ėjęs Estijos švietimo, vėliau ir užsienio reikalų ministro pareigas – Estijos diplomatas Kaune buvo Jaan Lattik, pakeitęs Warmą. Ryški politinė figūra, artimai bendravusi su tuometiniu Estijos prezidento Konstantin Pats šeima, Kaune dirbo iki pat sovietinės okupacijos. 1944 m. pasitraukė į Švediją – tai buvo paskutinis Estijos diplomatinis atstovas tarpukariu.
Įdomu ir tai, kad dar XX a. pradžioje, bręstant lietuvių ir estų tautiniams sąjūdžiams, Kaune, Šančiuose dislokuotame dalinyje, tarnavo būsimasis Estijos kariuomenės vadas Johan Laidoner. Baigęs Vilniaus karo mokyklą, tarpukariu jis tapo viena svarbiausių Estijos figūrų, vadovavusių šalies Nepriklausomybės kovoms. 1919 m. už nuopelnus stiprinant Lietuvos ir Estijos karinius ryšius jam įteiktas vienas aukščiausių Lietuvos apdovanojimų – Vytauto Didžiojo ordino Didysis kryžius.
Randama atsiminimų, kad J. Laidoner su šiluma prisiminė jaunystės metus Kaune. Po abiejų valstybių okupacijos jis buvo suimtas ir kalintas drauge su paskutiniuoju Lietuvos užsienio reikalų ministru Juozu Urbšiu.
Istorijos puslapiuose įrašytas ir Kaune gyvenęs Estijos generalinio štabo majoras Richard Maasing, buvęs Laidonerio adjutantas. Jis tapo Estijos žvalgybos vadovu, dirbusiu iš Švedijos. Lietuvos karininkų vertintas kaip plataus akiračio ir analitinio mąstymo pareigūnas, pasižymėjęs giliu SSRS procesų išmanymu.
