Trečiadienį laikinai einantis energetikos ministro pareigas Žygimantas Vaičiūnas ir „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) vadovas Renaldas Radvila kartu su Utenos meru Marijumi Kaukėnu apžiūrėjo, kaip vyksta oro linijos keitimas kabeline miške Utenos rajone. Visame Utenos regione ESO šiemet nuties apie 200 kilometrų kabelinių elektros linijų, prioritetą teikdamas miškingoms vietovėms, bei įrengs ir atnaujins apie 100 transformatorinių. Vien Utenos rajone miškuose iki 2026 m. bus nutiesta daugiau kaip 50 kilometrų kabelinių linijų. Investicijos į modernų tinklą Utenos regione per 2025 m. sudarys apie 18 mln. eurų, šiuo metu jau atlikta darbų už pusę šios sumos.
Šiemet kovo mėnesį, stiprinant skirstomąjį tinklą ir siekiant stabilesnio elektros energijos tiekimo gyventojams, Vyriausybė priėmė Energetikos ministerijos siūlymą beveik tris kartus spartinti kabeliavimą – 2025–2028 m. 2 tūkst. kilometrų 10 kV elektros oro linijų miškingose vietovėse pakeisti požeminėmis elektros kabelių linijomis.
„Laiku priimti sprendimai tris kartus spartinti elektros linijų kabeliavimą yra būtina investicija ne tik gerinti gyventojams elektros energijos užtikrinimą audrų metu, bet yra ir kritinės infrastruktūros atsparumo priemonė. Energetikos ministerijai inicijavus jau šiemet buvo suplanuotos papildomos kabeliavimo apimtys ir ESO iki šių metų pabaigos sukabeliuos 365 kilometrus 10 kV oro linijų. Prioritetas – miškingose vietovėse oro linijas pakeisti požeminėmis. Įgyvendinus šią programą 2028 m. elektros energijos tiekimo patikimumas bus užtikrintas daugiau nei 200 tūkst. vartotojų“, – sako laikinai einantis energetikos ministro pareigas Žygimantas Vaičiūnas.
„ESO nuosekliai, kilometras po kilometro, antžeminį tinklą keičia požeminiu, taip priartindamas Lietuvą prie valstybių, kurios turi geriausius tinklo patikimumo rodiklius. Ypatingas prioritetas skiriamas linijoms miškuose, nes didžiausia dalis atjungimų, apie 80 proc., įvyksta dėl vėjo verčiamų medžių nutrauktų laidų, ir kabeliavimas šiose vietovėse apsaugo gyventojus ir verslą nuo neigiamo stichijų poveikio. Dar vienas labai svarbus aspektas – kabelinės linijos yra kur kas draugiškesnės gamtai, dėl mažesnės intervencijos į aplinką išsaugomos natūralios laukinių gyvūnų buveinės, aplink šias linijas nereikia genėti, tad gali didėti miško plotas“, – sako ESO vadovas Renaldas Radvila.
Utenos rajono miškuose – daugiau kaip 50 kilometrų kabelio
Trečiadienį laikinai einantis energetikos ministro pareigas Ž. Vaičiūnas kartu su ESO specialistais ir meru apžiūrėjo, kaip vyksta tinklo modernizavimo darbai Utenos rajone, netoli Antakalnių kaimo. Iš viso Utenos rajone ESO šiuo metu vykdo 33 projektus, kurių bendra vertė siekia apie 3,5 mln. eurų. Visos tinklo modernizavimui skirtos lėšos per 2025–2026 m. sudarys 5,7 mln. eurų.
„Didelė darbų dalis jau įpusėjusi, kai kurie – baigti ar eina į pabaigą, pavyzdžiui, viena linija pilnai automatizuota, iš 16 suplanuotų keisti transformatorinių jau pastatyta 13 naujų. Kitai daliai darbų vyksta viešieji pirkimai, reikia nepamiršti ir naujų klientų prijungimo, Utenoje turime du didelius objektus – baseiną ir administracinį pastatą“, – darbus pristatė R. Radvila.
Utenos rajone iki 2026 m. pabaigos bus pakeista 16 seno tipo transformatorinių, miškuose 56,6 kilometro 10 kV oro linijų bus pakeista į kabelines, pačiame mieste 2,7 kilometro 10 kV senos, nepatikimos kabelinės linijos pakeista nauja, rekonstruota 6 kilometrai 0,4 kV oro linijų.
ESO ne tik atnaujina jau naudojamas elektros linijas, bet ir tiesia naujas, prioritetas teikiamas kabeliams atsisakant oro linijų, – prie jų prijungiami naujos statybos namai, verslo pastatai.
Kabelinio tinklo dalis auga
ESO valdomos elektros skirstomųjų tinklų linijos siekia daugiau kaip 130 tūkst. kilometrų, iš jų sukabeliuota apie 37 proc.
„ESO kryptingai investuoja į oro linijų keitimą kabelinėmis, pokyčiai akivaizdūs: plečiasi ne tik tinklas, bet auga ir jo kabelinė dalis, pavyzdžiui, 2019 m. požeminės linijos sudarė apie 31,3 proc. viso tinklo“, – pažymi R. Radvila.
Miškingoms vietovėms skiriamas ypatingas dėmesys, nes čia oro linijos yra labiau pažeidžiamos, todėl siekiama kabeliuoti sparčiau. Iš miške esančių 10 kV linijų kabelinis tinklas dabar sudaro 45 proc., o 2025 m. pabaigoje pasieks 48 proc.
