Maestro Juozo Miltinio gimtadienio dieną, rugsėjo 3-ąją, 17 val. Juozo Miltinio palikimo studijų centre (Algirdo 54-19, Panevėžys) atidaroma JONO ŠVAŽO jubiliejinė tapybos darbų paroda. Ši iš Lietuvos dailės muziejaus rinkinių sudaryta paroda įprasmina intensyvų dviejų novatorių, dailininko Jono Švažo ir režisieriaus Juozo Miltinio, bendradarbiavimą.
Atidaryme dalyvaus Lietuvos dailininkų sąjungos dailėtyrininkų sekcijos pirmininkė Nijolė Nevčesauskienė.
Jonas Švažas (1925–1976) – vienas iškiliausių postalininio laikotarpio lietuvių tapytojų, kurio darbai priklauso lietuviškosios tapybos aukso fondui.
Tapytojas gimė 1925 m. rugpjūčio 5 d. Urvikiuose, Mažeikių rajone. Mokėsi Mažeikių gimnazijoje 1938–1944 m. Dailės studijas tęsė 1946–1953 m. tuometiniame Lietuvos TSR valstybiniame dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija). Nuo 1953 iki 1976 metų dėstė tapybą. 1965 m. J. Švažui buvo suteiktas docento vardas, 1953 m. buvo priimtas į tuometinę Lietuvos TSR dailininkų sąjungą. Anksti išėjęs tapytojas (mirė 1976 12 14), sukūrė arti tūkstančio tapybos darbų, pastelių ir piešinių, priklausančių Lietuvių dailės aukso fondui.
Juozo Miltinio palikimo studijų centre surengta paroda ir įprasmina intensyvų dailininko bendradarbiavimą su iškiliu novatoriumi, teatro režisieriumi Juozu Miltiniu. Čia, Panevėžyje, atidarant naująjį teatro pastatą 1967 m., Jonas Švažas surengė savo personalinę parodą, kurią pats sukomponavo iš maždaug keturiasdešimties kūrinių.
Ši vienuolikos darbų paroda pristato tapytojo pomėgį kameriškiems vaizdams – ypač pamėgtiems Vilniaus senamiesčio motyvams. Parodoje eksponuojami miesto peizažai persmelkti nerimo ir inspiruoja filosofinius apmąstymus: nakties nerimą, egzistencinį vakaro liūdesį ir kt. Platus potėpis, dekoratyvios ryškios spalvų dėmės išreiškia nepakartojamą tapytojo siekį interpretuoti, ieškoti. Tai labai artima paties J. Miltinio teatro koncepcijai – siekti išskirtinumo, aukščiausių meno idėjų standartų, vengti kompromisų ir vidutiniškų sprendimų.
Jono Švažo tapyba atspindi ir septintojo dešimtmečio dailės tendencijas – eksponuoti kūrinius neoficialiose erdvėse. Tad nenuostabu, kad novatoriškas, eksperimentuojantis Panevėžio dramos teatras virsta tokia išskirtine erdve, kur savo darbus rodė ne tik Jonas Švažas, bet ir Vincas Kisarauskas, Aloyzas Stasiulevičius, Bronius Uogintas ir Bronė Mingilaitė Uogintienė, Leonardas Tuleikis ir kiti dailininkai.
Paroda veiks iki spalio 24 d.
Informaciją kartu su dailėtyrininke Nijole Nevčesauskiene parengė
- Miltinio palikimo studijų centras
Iliustracijoje – J. Švažas „Etiudas su medžiais“ (1971 m.)
