Svėdasų bendruomenė vykdo projektą „Bendravime mūsų stiprybė“, kurį remia LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Svarbus projekto renginys – kaimyninių rajonų bendruomenių sambūris, kurio tikslas – pabendrauti, pasidalinti darbo bendruomenėje patirtimi, užmegzti dalykinius ryšius, padedančius spręsti iškylančias problemas.
Birželio dvyliktą dieną į Svėdasų kultūros namus rinkosi mūsų ir kaimyninių rajonų bendruomenių atstovai, kurie dalyvavo svėdasiškių organizuotame seminare „Bendravime mūsų stiprybė”.
Renginį vedė Svėdasų bendruomenės tarybos narė Alma Švelnienė. Svėdasiškis žurnalistas Raimondas Guobis svečiams pristatė garbingą Svėdasų krašto istoriją. Krašto, kurį valdė Radvilos, Marikonis, išugdžiusio Vaižgantą, B.Buivydaitę, K.Sklėrių, S.Zobarską ir kitus iškilius asmenis, garsinančius mūsų šalį. Svėdasai regėjo patį J.Basanavičių, mūsų apylinkėse, rinkusį tautosaką.
Svėdasų seniūnas Valentinas Neniškis papasakojo apie bendruomenių funkcijas prieškarinėje Lietuvoje, akcentavo bendruomenių veiklos svarbą, pasveikino seminaro dalyvius ir palinkėjo turiningo darbo. Seminaro vedėja A.Švelnienė pristatė bendruomenių atstovus, supažindino dalyvius su projekto ,,Bendravime mūsų stiprybė” tikslais, numatytais renginiais bei mokymais.
Įdomu buvo išgirsti, kaip gyvena, dirba, kuria kitos bendruomenės. Salų (Rokiškio rajonas) bendruomenės pirmininkė Irina Kalnietienė akcentavo, kad miestelio žmonės geri, draugiški, pasirengę padėti, norintys gimtinę matyti gražesnę, trokštantys naujovių. „Svarbiausia juos suburti, paskatinti bendrai veiklai, padedančiai bendrauti ir bendradarbiauti. Miestelis garsėja savo amatininkais, kurių darbais didžiuojasi ne tik Salos. Senieji meistrai savo amato paslaptis ir subtilybes perduoda jaunimui. Tai neįkainojama patirtis ir kartų bendravimas,“ – teigė pirmininkė.
„Alaušo” draugijos pirmininkas Algimantas Indriūnas papasakojo apie draugijos, jungiančios kitur gyvenančius svėdasiškius, veiklą ir planus ateičiai. Kiekviena bendruomenė turėjo kuo pasidžiaugti ir pasididžiuoti. Kamajų bendruomenės pirmininkė Jolanta Vygelienė pažymėjo, kad kamajiškiai turi daug tradicijų, gausų, kūrybingą bendruomenės narių skaičių bei pakvietė apsilankyti jų organizuojamuose netradiciniuose renginiuose.
„Leliūnų bendruomenė gyvuoja nuo 2003 metų. Įdomi ir bendruomenės atsiradimo istorija. Jos veikla prasidėjo nuo vandens bokšto. Vandens kokybė iki šiol nepagerėjo, bet gimė veikli, sutelkta, geranoriška bendruomenė, kuriai rūpi kiekvienas žmogus, svarbūs kaimo reikalai, jaunimo problemos ir senimo gerovė“, pasakojo Leliūnų bendruomenės pirmininkė Vita Miškeliūnienė bei pabrėžė, kad bendruomenės veikloje svarbiausia susitelkimas, atskirų institucijų susiklausymas, bendras darbas, bendradarbiavimas su jaunais žmonėmis.
Butėnų kaimo bendruomenė, kaip sakė pirmininkė Domicelė Augutienė, stipri tautinio paveldo saugojimu ir puoselėjimu.
Svėdasų bendruomenės pirmininkė Asta Fjellbirkeland pasidalino mintimis apie projektų rašymą, jų įgyvendinimą, bendruomenės narių telkimą veiklai, bendruomenės namų įrengimą. Akcentavo, kad bendras darbas sutelkia net ir skeptiškai nusiteikusius, kad svarbu pastebėti kiekvieną žmogų.
„Miestelyje prisodinę gėlių, pasidžiaugę savo darbu, pabendravę visi išsiskirsto tarsi giminės. Vieni nuo kitų užsikrečia noru puošti savo miestelį, pajunta bendrystės jėgą,“ – džiaugėsi bendruomenės pirmininkė.
Kai visos bendruomenės prisistatė, renginio dalyviams buvo pasiūlyta ant lapelių surašyti norus ir svajones. Gražu buvo stebėti, kaip įvairaus amžiaus žmonės su entuziazmu rašė, tarėsi, vieni kitų mintis gyrė ar kritikavo, skaitė, komentavo. Abejingų tikrai nebuvo. Kai ant sienos atsirado idėjų bankas, tuomet supratome, kiek daug svajonių turi mūsų žmonės. O juk gyvenam tol, kol gebame svajoti. Svajonės turi galimybę virsti tikrove, puikiais darbais. Ne veltui sakoma, kad gerais norais ir pragaras grįstas…
Po kavos pertraukėlės prasidėjo komandinis darbas. Septynios darbo grupės palinko prie popieriaus lapų, kėlė problemas, siūlė jų sprendimo būdus. Darbas vyko entuziastingai, diskutuojant, įsiklausant į kiekvieno grupės nario nuomonę. Kai lapai apkeliavo visas komandas ir sugrįžo pas problemos įvardintojus, prasidėjo komandų darbo aptarimas. Kiekviena komanda supažindino su darbo rezultatais. Po aptarimo dar kartą įsitikinome, kad bendravime ir yra mūsų stiprybė.
Ilgai niekas nenorėjo skirstytis, džiaugėsi vieni kitus pažinę, kvietė pas save į svečius, keitėsi adresais, fotografavosi.
Milda Davainytė
