Aukoja tik per šventes ir krizes: ar padėti kitiems reikia ypatingų progų?
Nors visuomenės jautrumas krizėms ir noras padėti nuolat auga, nevyriausybinės organizacijos rudenį susiduria su kasmetiniu iššūkiu – drastiškai sumažėjančiu gyventojų dėmesiu ir parama. Paramos platformos „Aukok.lt“ duomenys rodo, kad rugpjūčio–spalio mėnesiai yra mažiausiai aktyvus laikas aukoti. Reaguojant į šį sezoniškumą ir siekiant sukurti naują nacionalinę tradiciją, nuo rugsėjo 5 d. iki spalio 7 d. Lietuvoje skelbiamas „Gerumo mėnuo“, kviečiantis gyventojus bei verslus padėti tiems, kuriems paramos reikia visus metus.
ISM vadybos ir ekonomikos universiteto studentų atliktas tyrimas bei „Aukok.lt“ stebimos tendencijos atskleidžia, kad didžioji dalis visuomenės aukoja spontaniškai – reaguoja į dideles krizes, nelaimingus atsitikimus arba yra linkusi padėti per šventinį žiemos laikotarpį.
„Stebėdami tendencijas matome, kad gyventojai suaktyvėja gruodį ir metų pradžioje, o vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje fiksuojamas aukojimo kritimas. Tačiau pagalbos žmonėms ar organizacijoms reikia visus metus. Pirmą kartą rengiamu „Gerumo mėnesiu“ norime parodyti, kad rugsėjis gali tapti puikiu startu geriems darbams, kurie tęstųsi ištisus metus“, – sako „Aukok.lt“ vadovė Modesta Kairytė.
„Ekstremali situacija“ – kasdien
Labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ komunikacijos vadovė Miglė Petronytė teigia, kad po vasaros atostogų prasidedantis pasiruošimas mokyklai, būreliai ir padidėjusios išlaidos natūraliai nukreipia gyventojų dėmesį ir finansus kitur. Dėl to paramos prašymai žmones pasiekia rečiau.
„Čia ir atsiranda paradoksas – žmonių, kuriems reikia pagalbos, poreikiai neatostogauja. „Maisto bankas“ pagalbą teikia visus metus, todėl mums nėra „mažiau svarbių“ mėnesių. Mes jaučiame didžiulį mobilizavimąsi per krizes – COVID-19 pandemiją ar prasidėjus karui Ukrainoje, tačiau sunkiau parodyti, kad nevyriausybiniame sektoriuje „ekstremali situacija“ vyksta kasdien. Kasdien į mus kreipiasi šimtai žmonių, kasdien gelbėjame tonas maisto. Kai skurdas ar maisto švaistymas tampa kasdieniu fonu, prie jo priprantama, o dėmesys nuslūgsta“, – aiškina M. Petronytė.
Organizacijų atstovai pabrėžia, kad būtent šiame etape kritiškai svarbi tampa reguliari, tvari parama. Net ir nedidelė – 5 ar 10 eurų kas mėnesį siekianti – prenumerata leidžia nevyriausybinėms organizacijoms užtikrinti stabilią veiklą ir garantuoti pagalbos nepertraukiamumą tais mėnesiais, kai visuomenės dėmesys natūraliai išsikvepia.
Pilietiškumas neišsenka sumokėjus mokesčius
Paramos iniciatyvos kelia ir platesnį klausimą apie pilietinį atsparumą bei visuomenės santykį su valstybe. Pasak „Maisto banko“ atstovės, klaidinga manyti, kad pilietinė pareiga baigiasi sumokėjus mokesčius.
„Mokesčiai užtikrina bazines valstybės paslaugas, tačiau pilietinė visuomenė prasideda ten, kur žmogus suvokia esantis bendruomenės dalis. Nevyriausybinės organizacijos nėra valstybės pakaitalas – tvari sistema veikia tik tada, kai stipri valstybė bendradarbiauja su aktyviu NVO sektoriumi. NVO atstovai yra arčiau žmogaus, pastebi problemas anksčiau, nei jos patenka į statistiką, ir gali greičiau reaguoti. Valstybė gali sukurti teisinę bazę, tačiau be savanorių, logistikos ir bendruomenių įsitraukimo pagalba nepasiektų tų, kuriems ji ypač reikalinga“, – pabrėžia M. Petronytė.
„Aukok.lt“ vadovė papildo, kad keičiasi ir paties verslo požiūris, – įmonės vis rečiau aukoja dėl varnelės. Tyrimai rodo, kad darbuotojų motyvacija stipriai išauga, kai įmonės prisideda prie jų aukų dvigubinimo arba suteikia apmokamas dienas savanorystei.
„Kiek mums teko susidurti su verslais, dauguma jų socialines iniciatyvas įgyvendina tikrai ne dėl varnelės. Tai tampa milžiniška motyvacija patiems darbuotojams – ypač jaunesnioji karta darbą renkasi pagal įmonės atsakingumą ir vertybes. Matome, kad darbuotojai aukoja kur kas labiau, jei įmonė jų skirtą sumą padvigubina. Be to, būtų puikus pavyzdys, jei kuo daugiau įmonių skiriamas dėmesys pavirstų konkrečia diena darbuotojų savanorystei. Sudarytos sąlygos ir tiesioginis darbdavio palaikymas dažnai tampa tuo pirmuoju paskatinimu prisidėti“, – pabrėžia M. Kairytė.
Kviečia įsitraukti visą mėnesį
Siekdama paskatinti kasdienius geros valios žingsnius, platforma „Aukok.lt“ inicijuoja „Gerumo mėnesį“, kuris vyksta nuo rugsėjo 5 d. iki spalio 7 d. Organizatoriai siekia, kad rudenį prasidedantis „Gerumo mėnuo“ taptų gražia kasmete nacionaline tradicija ir primintų, jog socialinės problemos neturi kalendoriaus ir padėti kitiems svarbu visus metus.
Šiai iniciatyvai atvertas specialus veiklų kalendorius svetainėje gerumomenesis.lt. Čia kiekvieną savaitę bus siūlomi įvairūs įsitraukimo būdai – nuo savanorystės, kraujo donorystės ar edukacijų vaikams iki finansinės paramos pasirinktiems projektams. Iniciatyvos rengėjai pabrėžia, kad kalendorius bus nuolat pildomas naujomis veiklomis, todėl kiekvienas norintis gali rasti sau artimą būdą daryti gerus darbus. Ypatingas dėmesys šį mėnesį bus skiriamas ir šalies saugumui bei visuomenės sąmoningumui.
„Mūsų idėja – ugdyti gerumą kasdien. „Gerumo mėnesį“ pradedame rugsėjo 5 d., paminėdami Tarptautinę labdaros dieną, o užbaigsime spalio 7 d. – Krašto apsaugos dieną. Šį etapą vainikuosime kvietimu verslams ir gyventojams prisidėti prie Pilietinio atsparumo fondo – iniciatyvų, kurios stiprins visuomenės kritinį mąstymą, atsparumą dezinformacijai bei civilinę saugą“, – sako M. Kairytė.
Organizatoriai primena, kad padėti tiems, kuriems paramos reikia labiausiai, dažniausiai kainuoja nedaug. Prisidėti galima ne tik skiriant vienkartinę ar kasmėnesinę finansinę prenumeratą „Aukok.lt“ platformoje, bet ir dovanojant savo laiką bei dėmesį.
