Pritraukti investicijų į didžiuosiuose Lietuvos miestuose vykdomus plėtros projektus nesudėtinga. Išvystyta gamyba, pramonė, besikuriančios užsienio kapitalo įmonės, išvystyta infrastruktūra skatina čia kurtis žmones, kurie gali lengvai rasti darbą, užtikrinti tinkamą vaikų švietimą ir t.t. Demografinė situacija dažniausiai nulemia ir investuotojų sprendimą kurti verslus sostinėje arba kituose didmiesčiuose. Tačiau vis dažniau pasitaiko atvejų, kai verslai plečiasi regionuose. Kas tai lemia? Kodėl vieni regionai pritraukia investicijų, o kiti stagnuoja, ir kas kuria miestų sėkmės istorijas?
Apie tai miestų merai ir verslų atstovai diskutuos 2025 m. balandžio 24–26 d. „Litexpo“ vyksiančioje parodoje „Resta“, kuri šiemet švenčia 30 metų jubiliejų. Renginio metu bus pristatomi ilgalaikiai miestų plėtros investiciniai projektai, o savivaldybių ir verslų atstovai dalinsis savo patirtimi bei bus kviečiami megzti partnerystes, kurios padėtų juos vystyti.
Nuo resursų iki kompetencijos trūkumo
Lietuvos nekilnojamo turto ir plėtros asociacijos (LNTPA) vadovas Mindaugas Statulevičius pasakoja, kad dažniausios kliūtys, stabdančios verslo investicijas regionuose – pasitikėjimo stoka. Pasitaiko atvejų, kai dėl to mažesniuose miestuose investiciniai projektai baigiasi net neprasidėję.
„Viešojo sektoriaus atstovai visada turi dvejonių, ar verslai laikysis reikalavimų ir terminų, dirbs kokybiškai, įgyvendins tokį projektą, koks suplanuotas. Iš kitos pusės, verslui didelis iššūkis – viešojo sektoriaus resursai. Savivaldybių įmonės ne visada turi pakankamai resursų įgyvendinti projektą taip sparčiai kaip verslas tikisi. Procesai ilgėja, projektas išsitempia, atsiliekama nuo terminų ir tai virsta dideliais finansiniais nuostoliais. Po tokių patirčių tampa sunku įtikinti verslus vystyti kitus projektus mieste“, – pasakoja M. Statulevičius.
Tokį verslų ir savivaldybių nesusikalbėjimą dar pastiprina perteklinis valstybės reguliavimas, kuriuo tarsi norima padėti verslui, tačiau realiai jis tik apsunkina procesą.
„Pasitaiko ir tokių atvejų, kai savivaldybės nusiperka apskritai nereikalingus projektus, ne tokius, kokių tikėjosi, arba projektą tenka stabdyti nesulaukus pirkimo dalyvių. Tad visų pirma, planuojant pirkimų objektus, reikia įvertinti ne tik tai, kaip juos reikės sukurti, bet ir kaip išlaikyti. To galima išvengti pasamdžius nepriklausomus ekspertus, turinčius svarios patirties šioje srityje, ir padedančius tinkamai suformuluoti viešojo pirkimo dokumentaciją. Taip pat galima spręsti ir resursų iššūkius – samdant kompetentingus, patyrusius projektų vadovus“, – dalijasi jis.
Yra ir sėkmingų pavyzdžių
Visgi, pasak M. Statulevičiaus, ir Lietuvos regionuose jau turime gerųjų pavyzdžių – miestų sėkmės istorijų. Tarp tokių jis mini Naujosios Akmenės savivaldybę, per kelerius metus sugebėjusią pritraukti kelis šimtus milijonų eurų investicijų laisvojoje ekonominėje zonoje.
„Žvelgiant iš šalies, atrodo, kad N. Akmenės meras pats dirba keliomis pamainomis. Jis pats tiesiogiai veda investuotojus už rankos, pasakoja, kaip savivaldybė galės prisidėti, kaip užtikrins būsto prieinamumą darbuotojams, padės gauti statybų leidimus. Ir tai virsta realia sėkmės istorija – „Vakarų medienos grupė“ čia stato jau trečią gamyklą, kuria naujas darbo vietas, investuoja kelis šimtus milijonų eurų“, – pasakoja M. Statulevičius.
Tarp kitų gerųjų pavyzdžių jis mini Molėtus, Zarasus, kurie dėl kurortinės teritorijos statuso taip pat sulaukia investicijų. Potencialo investicijoms taip pat turi Alytus bei Marijampolė dėl karinės infrastruktūros plėtros.
„Taip pat išskirčiau Tauragę, kaip investicijų alkaną miestą. Tai išties perspektyvus regionas, į kurio plėtrą tiek pats meras, tiek jo komanda deda daug pastangų. Žinoma, yra iššūkių čia išlaikyti jaunus žmones, tad kuriamos iniciatyvos, skatinančios tauragiškius sugrįžti iš užsienio, siūlomos pridėtinės vertės – darbo vietos, socialinės paslaugos ir t.t.“, – sako jis.
Per maži, kad būtų lėti
Tauragės rajono savivaldybės meras Dovydas Kaminskas teigia, kad siekdamas pritraukti investicijų, vadovaujasi požiūriu „esame per maži, kad būtume lėti“.
„Pavyzdžiui, šiuo metu ieškome gamybininkų, kurie norėtų išnaudoti Tauragės molio klodus. Deja, susiduriame su iššūkiais – neturime universiteto, turime mažesnę darbo rinką. Tačiau stengiamės tai kompensuoti ir verslo problemas sprendžiame prioriteto tvarka – padedame kuo greičiau gauti statybos leidimus, sutarę su investuotojais, įsipareigojame ir patys investuoti į viešąją infrastruktūrą. Siekiame, kad žmonės galėtų dirbti, uždirbti, stengiamės užtikrinti kokybišką švietimą, kultūros ir laisvalaikio galimybes. Esame per maži, kad būtume lėti, tad stengiamės kiek įmanoma padėti verslui“, – dalijasi D. Kaminskas.
Jis pasakoja, kad ieškodamas investuotojų, dažnai susiduria su „vištos ir kiaušinio“ dilema: norint pritraukti didesnę gamyklą, kyla klausimas, kas ruoš specialistus, ar yra pakankamai žmonių darbo rinkoje. Tačiau dar nesukūrus darbo vietų, neišvysčius infrastruktūros, sudėtinga paskatinti žmones pasilikti arba kviesti sugrįžti iš užsienio.
„Tačiau turime ir gerųjų pavyzdžių. Vienas geriausių yra šeimos verslas – Tauragės industrinis parkas – kurį vystanti šeima nėra gavusi jokios ES paramos. Savo pastangomis verslininkai jau pritraukė 6 užsienio kapitalo įmones, kurios sukūrė apie 1000 darbo vietų. Taip pat didžiuojamės verslininkais, kurie miesto centre neseniai atidarė viešbutį – investavo 5 mln. eurų ir renovavo seną pastatą, kuris jau buvo tapęs miesto gėda“, – pasakoja D. Kaminskas.
Pagrindinė sąlyga – dialogas
Paklaustas, kaip savivaldybės galėtų paskatinti verslą aktyviau dalyvauti miestų plėtros projektuose, M. Statulevičius išskiria kelis esminius dalykus – viešumą, mero atvirumą ir iniciatyvumą, teisės aktų pastovumą ir dedikuotus resursus.
„Visų pirma, norint pritraukti investicijų, reikia apie tai garsiai kalbėti. Čia labai svarbus ir mero vaidmuo – kiek jis atviras, proaktyvus ir iniciatyvus, neturintis išankstinių nusistatymų prieš verslą, jį vertinantis kaip partnerį, o ne kaip konkurentą. Taip pat reikšmingas teisės aktų pastovumas – kad jie nebūtų dažnai keičiami, nes tai verslui kainuoja labai brangiai. Ir, žinoma, labai svarbūs dedikuoti resursai, kurie padeda vesti verslą per biurokratinius koridorius, rodo galimybes, o ne kliūtis. Matydamas savivaldybės nuoseklumą, atvirumą ir paramą, verslas tikrai daug ryžtingiau priima sprendimus investuoti“, – teigia M. Statulevičius.
Kaminskas priduria, kad sėkmingai verslų ir savivaldybių bendradarbiavimui būtina sąlyga – dialogas.
„Apskritai, pirmiausia reikia susėsti prie stalo ir atvirai pasikalbėti. Čia svarbus mero gebėjimas ir klausytis, ir įtikinti – išgirsti, ko tikisi verslai, ir mokėti pristatyti miesto privalumus, kompetencijas. Tuomet svarbu aiškiai parodyti, kad verslo iššūkiai savivaldybei yra prioritetas, kad gebame dirbti greitai ir efektyviai. Ir apibendrinant – visiems kalbėtis paprasta žmonių kalba“, – pabaigia jis.
