Vienos bendrovės vadovas darbuotojams sudarė sąlygas apsipirkinėti prekybos centre ir už prekes sumokėdavo iš įmonės lėšų. Nauda dvejopa – įmonė šias lėšas įtraukusi į sąnaudas susimažina pelno mokestį, be to, darbdavys „sutaupo“ mokesčius, kuriuos privalėtų mokėti nuo viso darbo užmokesčio. Tačiau darbuotojams žala tokia pati, kaip ir gaunant atlyginimą „vokelyje“.
2015 m. birželio 3 d., Panevėžys. Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Panevėžio AVMI) informuoja, kad atlikę operatyvų patikrinimą inspektoriai išaiškino bendrovę, kurios darbuotojai, naudodamiesi darbdavio išduotomis bankinio atsiskaitymo kortelėmis, apsipirkinėdavo viename iš prekybos centrų, tačiau išlaidas už įsigytas prekes apmokėdavo bendrovė. Įvairių buities, asmens higienos, maisto prekių, alkoholinių gėrimų bei drabužių per dvejus metus iš įmonės lėšų buvo įsigyta beveik už 29 tūkst. eurų (apie 100 tūkst. litų), kuriuos bendrovė įtraukė į sąnaudas ir tokiu būdu susimažino mokėtiną pelno mokestį.
Patikrinimo metu nagrinėjant išrašytų ir gautų PVM sąskaitų – faktūrų duomenis paaiškėjo, kad prekybos centrui bendrovė išrašė 22 tokias sąskaitas, kuriose įformino asmeniniams poreikiams tenkinti skirtų prekių įsigijimą. Metalo laužo supirkimo ir tvarkymo veiklą vykdanti bendrovė, jei ne inspektorių pastabumas, būtų gavusi dvejopą naudą: ne tik sumokėjusi mažesnį pelno mokestį, bet ir išvengusi gyventojų pajamų, Sodros mokesčių. Bendrovė inspektoriams nepateikė įrodymų, kad prekybos centre įsigytos prekės buvo skirtos veiklos vykdymui, todėl šios prekės traktuotinos kaip gautos pajamos natūra ir turi būti apmokestinamos kaip darbo užmokestis.
„Aiškinantis tokius pažeidimus daug informacijos suteikia PVM sąskaitų – faktūrų duomenų analizė, todėl šią gegužę VMI pradėjo „PVM sąskaitų – faktūrų (PSF)“ projektą“. Jo metu apie 7 tūkst. šalies įmonių privalės teikti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) gaunamų ir išrašomų sąskaitų faktūrų registrų duomenis. Tokiu būdu VMI operatyviau gaus informaciją, padėsiančią stebėti ir įvertinti verslo elgseną beveik realiu laiku, užkirsti kelią rizikingiems sandoriams ir gerinti biudžeto pajamų surinkimą. Panevėžio apskrityje buvo atrinkti 144 rizikingi juridiniai asmenys, iš kurių 108 – Panevėžio mieste ir rajone“, – teigia Panevėžio AVMI Kontrolės departamento direktorė Rasita Žilinskienė akcentuodama, kad didžioji dalis mokesčių mokėtojų mokesčius deklaruoja ir sumoka laiku, bet yra nesąžiningų bendrovių ir gyventojų, kurie kenkdami kitoms bendrovėms, kitiems mokėtojams slepia mokesčius ir gyvena sąžiningųjų sąskaita, todėl VMI remdamasi rizikos analize tiksliai identifikuoja ir nustato nemokančiuosius mokesčių, tikrina ir skiria baudas.
Po patikrinimo bendrovė, atsižvelgdama į Mokesčių administratoriaus siūlymus, patikslino pajamų mokesčio deklaracijas ir papildomai į biudžetą paskaičiavo per 15 tūkst. eurų (beveik 53 tūkst. litų) gyventojų pajamų, Sodros mokesčių ir įmokų į Garantinį fondą.
VMI tikisi, kad sąžiningai veikiantis verslas ir pilietiški gyventojai ne tik palaikys Mokesčių administratoriaus pastangas užtikrinti sąžiningą konkurenciją, bet ir informuos apie nesąžiningus rinkos žaidėjus. Parnešimų apie mokestinius pažeidimus VMI visuomet laukia Pasitikėjimo telefonu 1882. Taip pat pranešti galima užpildžius elektroninę anketą VMI svetainėje www.vmi.lt/cms/stop-seseliui arba pasinaudojus programėle išmaniesiems telefonams „Pranešk“, taip pat užėjus į apskrities Mokesčių inspekciją bei jos teritorinius padalinius.
Rita Skavičienė,
Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
