2026 m. gegužės 13 d. Kupiškio rajono savivaldybėje lankėsi Lietuvos mokslų akademijos delegacija. Vizito tikslas – stiprinti bendradarbiavimą tarp mokslo bendruomenės ir regionų, aptarti aktualius aplinkosaugos, gamtos išteklių bei tvarios plėtros klausimus.
Susitikimas vyko Kupiškio rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje, kur svečius pasveikino Kupiškio rajono savivaldybės meras prof. habil. dr. Algirdas Raslanas. Sveikinimo kalboje meras dėkojo atvykusiems akademinės bendruomenės atstovams už dėmesį regionams, norą bendradarbiauti bei dalytis sukauptomis žiniomis ir moksline patirtimi.
Lietuvos mokslų akademijos (toliau – LMA) prezidentas akademikas Vytautas Nekrošius pristatė atvykusią delegaciją: LMA viceprezidentą studijoms, švietimui ir regioninei plėtrai Juozą Augutį, viceprezidentą mokslui ir tarptautiniams ryšiams Aivarą Kareivą, vyriausiąjį mokslinį sekretorių (kanclerį) Zenoną Dabkevičių, LMA Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus pirmininką Vidmantą Stanį, akademikus Arvydą Povilaitį ir Kęstutį Armolaitį. LMA prezidentas džiaugėsi galimybe apsilankyti Kupiškyje, susitikti su Savivaldybės atstovais bei aptarti aktualius regionui klausimus, akcentuodamas mokslo bendruomenės ir regionų bendradarbiavimo svarbą.
Vizito metu Kupiškio rajono savivaldybės meras pristatė Kupiškio kraštą – jo geografinę padėtį, išskirtinumą, kultūrinį ir istorinį paveldą. Kalbėta apie rajono architektūrą, kultūrinį gyvenimą, žmones, tradicijas ir objektus, kuriais didžiuojasi krašto bendruomenė.
Renginio metu Lietuvos mokslų akademijos atstovai skaitė aktualius pranešimus aplinkosaugos tematika. Akademikas Arvydas Povilaitis pristatė pranešimą „Vandens telkinių krantų erozija“, kuriame aptarė vandens lygio svyravimų poveikį krantų būklei, erozijos procesus bei galimus jų mažinimo būdus. Pranešime išskirtos krantų apsaugos priemonės – tiek inžineriniai sprendimai, tiek fitotechnologijos, taip pat aptartas makrofitų – vandens augalijos – tvarkymo vaidmuo saugant pakrantes.
Akademikas Kęstutis Armolaitis skaitė pranešimą „Lietuvos durpynų ekologinė būklė“, kuriame aptarti Lietuvoje esantys durpių karjerai, pristatytas Šepetos durpyno pavyzdys, kalbėta apie nusausintų durpynų atkūrimą ir jų užvandeninimo procesus. Akcentuota, kodėl pelkių ir durpynų atkūrimas svarbus biologinei įvairovei, klimato kaitos švelninimui bei ekosistemų išsaugojimui. Taip pat atkreiptas dėmesys į durpynų gaisrų specifiką – skirtingai nei įprasti gamtos gaisrai, požeminiai durpių gaisrai gali tęstis ištisus mėnesius ar net visą žiemą, nepaisant sniego dangos.
Po pranešimų vyko aktyvi diskusija, į kurią įsitraukė ne tik susitikimo dalyviai ir akademinės bendruomenės atstovai, bet ir UAB „Durpeta“ valdybos pirmininkas Gintaras Rapkauskas. Diskusijos metu aptarti regionui aktualūs gamtosaugos klausimai, durpynų naudojimo perspektyvos bei tvaraus aplinkos išteklių valdymo galimybės.
Savivaldybės meras nuoširdžiai dėkojo Lietuvos mokslų akademijos atstovams už informatyvius ir vertingus pranešimus, konstruktyvų dialogą bei bendradarbiavimą. Po konferencijos svečiai buvo pakviesti susipažinti su Kupiškio kraštu, apsilankt Palėvenės Šv. Domininko bažnyčioje ir vienuolyno ansamblyje – viename ryškiausių Kupiškio rajono istorinio ir kultūrinio paveldo objektų.
Tokie susitikimai stiprina mokslo ir regionų partnerystę bei sudaro galimybes kartu ieškoti tvarių sprendimų aktualiems šiandienos iššūkiams.
